Jau trečią kartą naujienų portalo Lrytas iniciatyva surengtas didžiausias šalyje švietimui skirtas forumas „Švietimo kodas“. Trečius metus Lrytas organizuojamas forumas tapo svarbia platforma dialogui apie švietimo ateitį.
Šiemet iniciatyvą stiprina ir partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei organizacija „Švietimas numeris vienas“.
Ar Lietuva pasirengusi dirbtinio intelekto kuriamam pokyčiui?
Griauna mitą, kad regionuose – tik žemesnės pridėtinės vertės verslai: DI ši įmonė naudoja gaminant baldus
Dirbtinį intelektą E. Grikšas vadina viena horizontaliausių technologijų, kuri pritaikoma visur. Nuo modernių sveikatos technologijų ir naujų vaistų atradimų, kur svarbų darbą atlieka DI pagrįsti skaičiavimai. Iki tradicinių šakų modernizavimo, pavyzdžiui, DI technologijų pagrindų robotizuojant gamybą ar gamybos linijose aptinkant broko atvejus.
„Dirbtinis intelektas prilyginamas bendrinei technologijai, kuri iš esmės keičia gyvenimą, kaip elektra, internetas ar mobilieji telefonai“, – pridūrė jis.
Volstrito investicinio banko „Goldman Sachs“ skaičiavimais, per 10 metų pasaulio bendrasis vidaus produktas galėtų išaugti 7 proc. Tokį rezultatą pasiektume, jei verslas į savo veiklą aktyviai įsitrauktų DI sprendimus.
„Dirbtinis intelektas per 3 metus jau taikomas 25 proc. mūsų įmonių , – teigė E. Grikšas.
Susiję straipsniai
Anksčiau atsiradusias bendrosios paskirties technologijas – elektrą, internetą, mobiliuosius telefonus – įmonės į savo procesus įdiegdavo maždaug per 10 m. Pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų atveju apie 70 proc. įmonių per 10 m. perėmė šią technologiją.
Tai pirmiausia reikia suvokti, kad DI masinis pritaikymas įmonių veiklose dar užtruks, bet šiuo metu įmonės juda net greitesniu tempu, lyginant su kitomis bendrosios paskirties technologijomis.
E. Grikšo teigimu, DI revoliucija yra žmogiškųjų išteklių klausimas, nes technologija pati vertės nesukuria. Pagrindinis klausimas – kur naudosime DI sprendimus.
Aktyviai lankydamasis regionuose E. Grikšas pasidalijo, kad vyrauja gajus mitas, jog regionų verslai kuria žemą pridėtinę vertę. Tam prieštaravęs pridūrė, kad yra ne tik pažangių gamybos įmonių, bet ir stipriai taikančių dirbtinio intelekto sprendimus. Pavyzdžiui, gaminant baldus.
„Jei Lietuva išplėstų inovatyvius gamybinius verslus iki EBPO lyderių lygio, galėtume turėti apie 17 proc. BVP per 10 metų“, – pasidalijo jis. Tai reiškia, kad padengtume dabartinius gynybos poreikius.
Dirbtinio intelekto diegimas Lietuvoje
Apie dirbtinio intelekto diegimą Lietuvoje E. Grikšas transliuoja dvi žinutes. Per pernai metus Europos Sąjungoje Lietuva padarė bene didžiausią pažangą diegiant DI sprendimus įmonėse.
DI naudojimas įmonėse išaugo 2,5 karto, mus lenkė tik Danija ir Suomija. Visgi, pagal bendrą DI naudojimo lygį Lietuva yra vidutiniokė tarp kitų ES valstybių. „DI potencialą auginame greitai, bet tikrai yra kur pasistengti žiūrint pagal bendrą naudojimo lygį“.
Tačiau yra vienas „bet“ – esame nuosaikūs. Demonstruojame puikius rezultatus, bet jie yra trumpalaikiai. „Lyderius vis dar vejamės“, – neslėpė jis.
Jis įvardijo ir problemas, kodėl atsiliekame. Pirma – infrastruktūros trūkumas. Antra – žmogiškųjų išteklių trūkumas.
„Lietuvos verslas ir verslas visame pasaulyje jau signalizuoja, kad yra ir bus specialistų trūkumas“, – pridūrė E. Grikšas.
Įmonėms vis daugiau reikės darbuotojų, turinčių stiprių dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų gebėjimų. Kaip pavyzdį E. Grikšas pateikė, ko imasi įmonės Pietų Korėjoje. Automobilių gamintojas „Hyundai“ per artimiausius 10 metų ketina įsigyti 30 tūkst. DI humanoidų „Atlas“.
Jis ne tik visiškai mobilus ir gebantis atlikti bet kokius darbus, bet tuo pačiu yra įgalintas DI ir mokosi. E. Grikšas pridūrė, kad jie negalės užtikrinti pilnos gamybos ir reikės žmonių.
„Tikiuosi, kad dirbtinis intelektas be žmonių neveiks taip, kaip dauguma įsivaizduoja“, – viliasi jis.
Todėl E. Grikšas akcentuoja, kad turime pasistengti gerokai stipriau paruošti talentus.
„Neturime naudingų iškasenų, bet auginame talentus, kuriais esame konkurencingi ir patrauklūs“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie Lietuvos pasirengimą transformacijai, E. Grikšas pastebi, kad Lietuvoje dar visai neseniai neturėjome dirbtinio intelekto infrastruktūros, nacionaliniu lygiu patvirtintos strategijos ir įrankių, leidžiančių sukurti tinkamą reguliacinę aplinką.
Tačiau viskas keičiasi. E. Grikšas pristatė istorinį, 130 mln. eurų projektą, kurį dalinai finansuos Europos Sąjunga (ES). LitAI – dirbtinio intelekto kompetencijų ir technologijų centras.
Pagrindinis projekto akcentas – superkompiuteris, kuris bus įkurtas duomenų centre Vilniuje, prie televizijos bokšto, su prieiga visiems: nuo startuolių ir mokslo įstaigų iki didesnio verslo ir viešojo sektoriaus institucijų. Taip pat gamykloje numatytos ir ekspertinės pagalbos su DI kūrimu ir diegimu bei kompetencijų kėlimo paslaugos – tai prisidės prie žmogiškųjų išteklių auginimo.
„Universitetai įgalins dirbtinio intelekto gamyklą, tiek apmokant savo dėstytojus, lektorius, profesorius, tiek ir kuriant naujas studijų programas“, – teigė E. Grikšas.
Šiemet jau parengtos nacionalinės DI strateginės gairės 2026–2035 m. laikotarpiui. Patvirtintus jas, gairės taps pirmuoju oficialiu dokumentu, rodysiančiu kelią artimiausio dešimtmečio DI ekosistemos plėtrai. Gairių vizija – iki 2035 m. Lietuva turi tapti valstybe, kurioje DI įgalina žmogų ir tampa pažangios ir konkurencingos ekonomikos, efektyvesnio viešojo valdymo ir suvereniteto išsaugojimo pagrindu.
Europoje jau galioja dirbtinio intelekto aktas, kuris įpareigoja laikytis tam tikrų normų, susijusių su DI poveikiu žmogaus teisėms ir saugumui. Pasak E. Grikšo, jei norime būti inovatyvūs, pažangūs ir konkurencingi, turime sukurti kuo palankesnę aplinką diegti inovacijas.
„Lietuva viena pirmųjų paleido pagalbai su ES dirbtinio intelekto reguliacija skirtą smėliadėžę“, – teigė E. Grikšas.
Lietuvoje įsikūrusios įmonės jau dabar gali konsultuotis dėl sukurtų sprendimų ir juos testuotis su reguliatoriaus pagalba tam, kad būtų užtikrinta atitiktis su ES teisės aktais. Užsienio įmonės yra kviečiamos keltis į Lietuvą, pasinaudoti smėliadėžės naudomis ir integruotis į ES rinką.
„Lietuva turi galimybę tapti viena pažangiausių valstybių“, – pabrėžia jis.