Vienareikšmiško atsakymo nėra, sako vienas iš Depresijos įveikimo centro įkūrėjų, klinikinis psichologas Antanas Mockus. Anot jo, kaip ir daugelis dalykų, DI turi ir privalumų, ir trūkumų.
Pavyzdžiui, eksperto teigimu, psichologinė pagalba tikrai nėra lengvai prieinama – kai kur trūksta specialistų, kai kur tenka laukti ilgose eilėse. Tad tam tikra konsultacija su DI gali būti išties naudinga.
„Viena vertus, yra tokia pozityvi, teigiama pusė – tas prieinamumas. Psichologinė pagalba, nemokama psichologinė pagalba ne visada yra prieinama“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbėjo A. Mockus.
Susiję straipsniai
„Galima gauti kažkokių struktūruotų, iš kognityvinės elgesio terapijos užduočių ar kažkokių pastebėjimų. Tas prieinamumas – iš tikrųjų, jeigu žmogus tikrai neturi didelių sunkumų, jis paklausia, pasitaria, jis tikrai gauna neblogų atsakymų“, – dėstė jis.
A. Mockaus teigimu, daug kas priklauso ir nuo DI besinaudojančiojo įgūdžių. Ar tinkamai užduodamas klausimas, jog atsakymas būtų tikrai išsamus ir naudingas? Ar gaunama informacija yra įvertinama kritiškai? Tokie aspektai, pasak psichologo, yra itin svarbūs.
Vis tik, pašnekovas pabrėžia, jog itin kebliose situacijose vargu, ar DI bus tinkamiausias pagalbininkas su emociniais iššūkiais susiduriančiam žmogui. Be to, pabrėžia jis, kyla ir etiniai klausimai bei papildomos rizikos – kas prisiims atsakomybę už tai, kokį patarimą ar atsakymą krizėje atsidūrusiam žmogui suteiks DI?
„Iš tikrųjų, kai žmonės yra labai pažeidžiami ir krizinėse situacijose, tai dirbtinis intelektas gali kažkiek padėti, nukreipti pagalbos.
Tie dirbtiniai intelektai vis tiek skiriasi. Vieni būna direktyvesni, sako: „Tą daryki ar tą daryki“. Tas užtikrintumas – kas atsako už tai? Kas yra atsakingas? Kai sako specialistas, turintis išsilavinimą, tai jis yra atsakingas, jis profesionalas, turi vadovautis etika ir panašiai. Jis yra atsakingas. Tai krizinėje situacijoje irgi gali būti visaip“, – įspėjo pašnekovas.
Tarp galimų rizikų – ir savižudybė, pastebi A. Mockus. Tarptautinėje žiniasklaidoje buvo surezonavęs ne vienas atvejis, kai sunkumus patyrę jaunuoliai pasikalbėjo su DI ir nusprendė pasitraukti iš pasaulio. Po tokių tragedijų didžiosios kompanijos buvo priverstos imtis veiksmų ir koreguoti, ką tokiais atvejais DI turėtų atsakyti apie savižudybę prakalbusiam ar paklaususiam žmogui.
A. Mockaus teigimu, galima stebėti, jog tokiais atvejais DI įrankiai vis dažniau nukreipia profesionalios psichologinės pagalbos.
„Bet būna apėjimų. Kažkaip žmonės pasakoja tarsi apie trečiąjį asmenį, tada vis tiek gauna tos informacijos. Jeigu žmogus rašo, kad „aš turiu minčių apie savižudybę“, tai tada nukreipia pas specialistą“, – laidoje mintimis dalijosi ekspertas.