Pasak „Tilde IT“ vadovės Renatos Špukienės, naujas sprendimas yra natūralus kitas bendrovės technologijų vystymo etapas. Pernai „Tilde“ viena pirmųjų regione iš pagrindų sukūrė daugiau nei 30 mlrd. parametrų pamatinį didįjį kalbos modelį „TildeOpen“ 34 Europos kalboms, įskaitant lietuvių ir kitas mažąsias kalbas.
„Sukūrę savo didįjį kalbos modelį įrodėme, kad galime kurti ne tik DI sprendimus, bet ir pačią pamatinę technologiją, reikalingą tų sprendimų kūrimui. Natūralus kitas žingsnis buvo šią ir kitas mūsų daugiau nei du dešimtmečius kuriamas kalbos technologijas sujungti taip, kad jos spręstų realias organizacijų problemas. Šiandien iššūkis jau nėra vien rasti, kur panaudoti DI. Organizacijose daugėja skirtingų asistentų, modelių ir įrankių, todėl reikia galvoti, kaip visa tai sujungti, valdyti ir išlaikyti savo duomenų kontrolę“, – sako „Tilde IT“ vadovė Renata Špukienė.
DI – nebe atskiras įrankis
Šiandien DI organizacijose dažnai atsiranda palaipsniui: vienas padalinys pradeda naudoti asistentą, kitas – dokumentų analizės ar vertimo įrankį, dar kitur DI integruojamas į klientų aptarnavimą. Tačiau šie sprendimai neretai veikia atskirai, remiasi skirtingais modeliais, nesidalija organizacijos žiniomis ir turi skirtingas prieigas prie duomenų.
Kodėl mano pokalbių robotas nėra toks protingas kaip „ChatGPT“?
Renginyje pristatyta „Tilde“ DI platforma skirta šiuos sprendimus sujungti į bendrą organizacijos DI infrastruktūrą. Joje gali būti naudojamos mašininio vertimo, šnekos atpažinimo, dokumentų analizės, duomenų anonimizavimo ir kitos technologijos.
„Mes į DI siūlome žiūrėti taip pat, kaip į bet kokią kitą organizacijos infrastruktūrą. Todėl nepradedame nuo klausimo, kokį DI įrankį klientui parduoti. Pirmiausia analizuojame jo procesus, duomenis ir poreikius, įvertiname, kur DI iš tiesų gali kurti vertę. Tada projektuojame konkrečiai organizacijai tinkamą DI architektūrą – kokių modelių ir sprendimų reikia, kaip jie turi būti sujungti tarpusavyje ir su jau naudojamomis sistemomis. Vienai organizacijai tai gali reikšti naujos infrastruktūros sukūrimą, kitai – jau turimų DI sprendimų sujungimą į vieną valdomą sistemą“, – aiškina „Tilde IT“ technologijų vadovas Giedrius Karauskas.
Platforma integruojama į organizacijos sistemas ir darbo procesus, o vėliau gali būti plečiama kartu su jos poreikiais. Vienas esminių jos principų – organizacija gali pasirinkti ir tai, kur ši infrastruktūra veiks: viešojoje ar privačioje debesijoje arba jos pačios serveriuose.
„Jei organizacija dirba su jautriais dokumentais, klientų duomenimis ar vidine informacija, ji gali norėti, kad ši informacija apskritai nepaliktų jos infrastruktūros. Tai, kad esame sukūrę savo didįjį kalbos modelį lietuvių kalbai ir kitas DI technologijas, leidžia pasiūlyti ir tokį kelią – modelis ateina pas organizacijos duomenis, o ne organizacijos duomenys keliauja pas modelio tiekėją“, – sako G. Karauskas.
Susiję straipsniai
Priklausomybė tampa ne tik technologiniu klausimu
Duomenų kontrolė ir priklausomybė nuo išorinių DI tiekėjų tapo ir viena pagrindinių renginyje vykusios verslo bei viešojo sektoriaus atstovų diskusijos temų. Didelę dalį Europoje naudojamų generatyvinio DI technologijų šiandien valdo JAV bendrovės.
„Viešieji pasauliniai modeliai yra puikus pasirinkimas daugeliui užduočių ir mes patys nematome pasaulio, kuriame organizacija naudotų tik vieną modelį. Tačiau jeigu išorinio tiekėjo technologijas naudojame kritiniams procesams, tampame priklausomi ir nuo jo sprendimų – kainodaros, naudojimo sąlygų, technologinių pokyčių ar apskritai paslaugos prieinamumo. Kuo DI organizacijai svarbesnis, tuo svarbesnis tampa klausimas: kas nutiktų, jeigu rytoj šia technologija nebegalėtume naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis?“ – sako G. Karauskas.
Pasak R. Špukienės, todėl DI plėtra tampa platesniu nei vien technologijų pasirinkimo klausimu.
„Mes nesakome, kad organizacijos turi atsisakyti pasaulinių technologijų. Klausimas yra apie pasirinkimą ir kontrolę. DI labai greitai tampa infrastruktūra, nuo kurios priklausys vis daugiau verslo ir valstybės procesų. Todėl Europai svarbu ne tik mokėti naudotis tuo, kas sukurta kitur, bet ir turėti savo modelius, kompetencijas bei infrastruktūrą. Kad kritinėse srityse galėtume patys nuspręsti, kur yra mūsų duomenys, kokias technologijas naudojame ir nuo ko norime priklausyti“, – apibendrina R. Špukienė.