Inžinierius, pasitelkęs dirbtinį intelektą, iššifravo daugiau nei du šimtmečius neįmintą Napoleono laikų karinį šifrą. Dirbtinis intelektas pirmą kartą per daugiau nei 200 metų padėjo perskaityti Napoleono Bonaparto įsakymu parašytą užšifruotą laišką.
Įvardijo, kas atskleista
Dokumentas nebuvo paties Napoleono parašytas laiškas. Jis buvo parengtas Italijos vicekaraliaus Eugène'o de Beauharnais štabo būstinėje ir Napoleono įsakymu perduotas generolui Auguste'ui de Marmont'ui kaip užšifruotas pranešimas apie kariuomenę.
Augančio verslo lyderis DI mato ne kaip grėsmę darbo vietoms: akcentuoja, kad prisitaikyti turės visi
Kibernetinio saugumo bendrovės „SentinelOne“ inžinierius Carteris Churchas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad „OpenAI“ modelis „GPT-6 Astra“ iššifravo 1809 metais Prancūzijos generolui Auguste'ui de Marmont'ui išsiųstą užšifruotą laišką.
Pasak C. Churcho, dirbtinio intelekto modelis pirmiausia perrašė dokumento atvaizdą, o tuomet ėmėsi šifro. Visą daugiau nei du šimtmečius neįmintą kodą jam pavyko iššifruoti maždaug per šešias valandas.
Susiję straipsniai
„Astra“ pirmiausia suskirstė skaitmeninį dokumento atvaizdą eilutėmis, perskaitė jame esančius ženklus ir nustatė, kurie iš 175 ranka pieštų simbolių iš tiesų reiškė tą patį, nors buvo užrašyti šiek tiek skirtingai. Tik atlikęs šį darbą dirbtinio intelekto modelis ėmėsi paties šifro“, – tinklaraštyje rašė C. Churchas.Per kelis dešimtmečius ne vienas tyrėjas mėgino atkurti dokumento turinį, tačiau iki šiol niekas nebuvo paskelbęs viso jo iššifravimo.
Dirbtinis intelektas visą darbą atliko nuo pradžios iki pabaigos – perrašė dokumento atvaizdą, analizavo homofoninį pakaitos šifrą, rašė tam reikalingą programinį kodą ir gautą informaciją tikrino pagal istorinius šaltinius.
Iššifruotas tekstas atskleidė Bavarijos, Lenkijos ir Prancūzijos karinių pajėgų pozicijas.
Galėjo patikslinti net dokumento datą
1809 metais Europa vis labiau artėjo prie karo. Austrija rengėsi kovai su Prancūzija, o didelė dalis Prancūzijos pajėgų tuo metu vis dar buvo įstrigusios Ispanijoje. Dalmatijoje dislokuotoms prancūzų pajėgoms vadovavusiam Auguste'ui de Marmont'ui grėsė likti atkirstam, jei Austrija pradėtų puolimą.
Kovo 16 dieną Napoleonas įsakė Eugène'ui de Beauharnais informuoti A. de Marmont'ą apie pagrindinių Prancūzijos ir jos sąjungininkų pajėgų išsidėstymą. Napoleonas aiškiai nurodė, kad pranešimas turi būti parašytas šifru ir perduotas per patikimą karininką.
„Rusai žygiuoja prieš Austriją, o Friulio kariuomenę šiandien sudaro 80 tūkst. vyrų, – rašoma iššifruotame dokumente. – Pridėkite Dalmatijos korpusą, neskaičiuojant visur užnugaryje telkiamų rezervų, ir pamatysite, kad Austrija bus puolama iš visų pusių vienu metu. Todėl ji skuba savo pražūties link. Kai gausite įsakymą žygiuoti, neleiskite, kad jus įbaugintų keli karių būriai ar susirinkusi minia.“
Remdamasis iššifruotais karių skaičiais, karininkų titulais ir karinių dalinių pozicijomis, C. Churchas patikslino dokumento datą.
Jo teigimu, šis buvo parašytas 1809 metų kovo pabaigoje – likus maždaug dviem savaitėms iki Austrijos pajėgų puolimo pradžios.
Rugsėjo 18 dieną C. Churchas paskelbė visą savo tyrimo medžiagą, įskaitant dokumento transkripciją, šifro lenteles ir programinius scenarijus, leidžiančius kitiems pakartoti iššifravimo procesą ir patikrinti rezultatą.
Pasak C. Churcho, sprendimą taip pat peržiūrėjo Tokijuje dirbantis tyrėjas Satoshi Tomokiyo, prižiūrintis istoriniams šiframs skirtą „Cryptiana“ duomenų bazę. Joje šis daugiau nei du šimtmečius neįmintas šifras dabar pažymėtas kaip išspręstas.
Parengta pagal „Euronews“.