Milžinas A380 iš Los Andželo oro uosto pakilo kaip ir buvo planuojama – 11:29. Keleiviai per dvi valandas spėjo įsitaisyti ir, tikriausiai, užkąsti – bet tada kilo sumaištis. Lėktuvas ėmė drebėti, o tada bent 10 sekundžių nėrė nosimi žemyn link vandenyno. Keleiviai rėkė, o ir skrydžių palydovai tvirčiau įsikibo į sėdynes. Tačiau pilotai žinojo, kas vyksta ir suvaldė lėktuvą.
11:30 iš to paties Los Andželo oro uosto Australijos kryptimi pakilo kitas „Qantas“ oro linijų milžinas „Airbus A380“ – lygiai toks pat lėktuvas. Incidento metu jis buvo bent 3 km aukščiau ir 37 km priekyje, tačiau būtent jis ir sukėlė tą stiprų keleivių išgąstį ir bendražygio lėktuvo sparnų tvirtumo išbandymą.
Lėktuvų sparnų galuose beveik neišvengiamai susidaro sūkuriai. Iš tiesų jie yra nepageidaujami, todėl sparnų galuose naudojami specialūs prietaisai – vingletai – sumažinantys šiuos sūkurius. Tačiau tokie milžinai kaip A380 sukuria didžiulius sūkurius, kurie rimtai pakrato paskui skrendančius lėktuvus. Lėktuvui tolstant, sūkurys silpnėja, bet jo skersmuo tik auga. Todėl sukuriama turbulencija gali būti ir labai stipri.
Yra būdų išvengti tokios lėktuvų keliamos turbulencijos. Patikimiausias jų – didesnis atstumas tarp lėktuvų – ir, jei tik įmanoma, aukščių skirtumas. Tačiau kai kurie maršrutai yra tokie sausakimši, kad didesnių atstumų tarp lėktuvų tiesiog neįmanoma sudaryti. Todėl keleiviai visada perspėjami viso skrydžio metu neatsisegti saugos diržų, net jei įspėjamasis signalas jau leidžia atsisegti ir vaikščioti po saloną.
Į sūkurius patekusio A380 pilotas teigė, kad nieko baisaus neįvyko, nors keleiviams ir atrodė kitaip. Lėktuvui nekilo nei menkiausias pavojus, nes lėktuvas gali ištverti tokią turbulenciją be jokių problemų. Tačiau keleiviai tas 10 sekundžių jautėsi tarsi nesvarumo būklėje ir pamanė, kad dabar lėktuvas tikriausiai apsisuks ir neplanuotai leisis Los Andželo oro uoste. Vietoj to jis nuskrido į Melburną ir nusileido pavėlavęs 24 minutes.
