Kad ir kaip apmaudu tai pripažinti, bet socialiniai tinklai, kurie ilgą laiką buvo laikomi informacijos demokratizavimo įrankiu, vis dažniau tampa dezinformacijos šaltiniu. Vartotojams neatskleidžiami algoritmai, kurie valdo tai, ką matome savo naujienų sraute, dažnai teikia pirmenybę emociniam, poliarizuojančiam ar net klaidinančiam turiniui. Ši informacinė priešprieša tarp profesionalios žiniasklaidos ir socialinių tinklų tampa vis aštresnė, o visuomenė atsiduria kryžkelėje – kuo tikėti?
Informacijos patikimumas tampa esminiu iššūkiu. Dezinformacijos mastai auga, o pasitikėjimas žiniasklaida mažėja. Vis daugiau žmonių nebesugeba atskirti fakto nuo nuomonės, tikros naujienos nuo dirbtinai sukurtos klastotės. Tokioje aplinkoje profesionali žurnalistika tampa ne prabanga, o būtinybe. Ji yra vienas iš paskutinių bastionų, galinčių atsverti informacinį triukšmą ir padėti visuomenei išlikti informuotai, kritiškai mąstančiai ir atspariai manipuliacijoms.
Pavyzdžiui, pajamas iš skaitmeninės prenumeratos gaunanti užsienio žiniasklaidos priemonė dažnai pabrėžia, kad toks modelis padeda stiprinti nepriklausomybę ir leidžia išvengti pernelyg didelės išorinės įtakos, pavyzdžiui, politinių ar komercinių spaudimų. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad reklama taip pat yra reikšmingas žiniasklaidos finansavimo šaltinis, leidžiantis išlaikyti redakcijas ir kurti turinį. Kokybiškas žurnalistinis darbas reikalauja laiko, tyrimų ir profesionalų, todėl tiek prenumeratos, tiek reklamos pajamos yra būtinos siekiant tvarių ir sėkmingai dirbančių nepriklausomų žiniasklaidos bendrovių, kurios gali atsverti socialinių tinklų triukšmą ir netikras naujienas.
Tokie leidiniai kaip „The New York Times“, „The Guardian“, „Le Monde“ ar „Der Spiegel“ jau įrodė, kad skaitmeninė prenumerata gali būti tvarus kelias į ateitį. Jie investuoja į tiriamąją žurnalistiką, kuria interaktyvų, duomenimis grįstą turinį ir išlaiko redakcinę laisvę, nes šią jų veiklą finansuoja tik skaitytojai. Skaitmeninė prenumerata tampa patikimos žiniasklaidos išlikimo garantu. Tai ne tik technologinis sprendimas, bet ir vertybinis pasirinkimas – remti kokybišką, profesionalią ir atsakingą žurnalistiką.
Kodėl Lietuvai svarbu neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų?
Pasaulinė žiniasklaidos rinka sparčiai transformuojasi – tradicinės žiniasklaidos formos (laikraščiai, televizija, radijas), nors ir išlaiko visuomenės dėmesį, vis dažniau užleidžia vietą skaitmeninėms platformoms, kurios siūlo personalizuotą, greitą ir interaktyvų turinį. Tokios šalys kaip JAV, Jungtinė Karalystė ar Skandinavijos valstybės jau seniai įdiegė sėkmingus skaitmeninės prenumeratos modelius, leidžiančius žiniasklaidai išskaidyti pajamų šaltinius ir išlikti nepriklausomai nuo bet kokios įtakos.
Lietuvoje taip pat auga susidomėjimas skaitmeninėmis naujienomis – vis daugiau žmonių renkasi skaityti naujienas portaluose, klausytis podcast’ų ar žiūrėti vaizdo reportažus. Visgi be tvaraus finansavimo modelio, kokybiškos žurnalistikos ateitis lieka neapibrėžta.
Buvęs „The New York Times“ generalinis direktorius Markas Thompsonas žurnalui „Forbes“ teigė, kad „klausimas iš esmės yra apie norą mokėti. Mūsų prielaida buvo tokia, kad naujienos yra kaip pramogos – jos nėra vienalytės. Naujienos – tai ne tiesiog antraščių ir faktinių pranešimų sąrašas. Tai sudėtingas kultūrinis reiškinys, kuriame yra geriau parašytų, geriau ištirtų ir prastesnių naujienų. Už geresnį turinį išrankūs vartotojai yra pasirengę mokėti.“.
Ką skaito prenumeratoriai?
Skaitmeninės prenumeratos skaitytojai nėra vienalytė auditorija – jų interesai apima platų temų spektrą: nuo analitikos iki lengvesnio turinio. Temos yra aktualios, įtraukiančios ir pateikiamos profesionaliai. Svarbu suprasti, kad kokybiškas turinys nebūtinai turi būti akademiškai rimtas – gerai parašytas pramoginis straipsnis taip pat reikalauja žurnalistinio meistriškumo.
Prenumeratoriai vertina turinio įvairovę – nuo kultūros ir gyvenimo būdo iki politikos, ekonomikos ar tarptautinių įvykių, kuriose atsispindi pasaulio gyvenimo kontekstas ir jo poveikis Lietuvai. Jie nori ne tik sužinoti, kas vyksta, bet ir suprasti, kodėl tai svarbu. Todėl svarbiausia tampa ne tik tema, o tai, kaip ji pateikiama – ar informacija yra patikrinta, ar straipsnis parašytas atsakingai, ar skaitytojas gauna vertę.
Tokia auditorija ieško ne „greitų antraščių“, o turinio, kuriuo gali pasitikėti. Tai žmonės, kurie renkasi žiniasklaidą ne pagal sensacingumą, o pagal patikimumą, profesionalumą ir gebėjimą atsispirti dezinformacijai.
Prenumerata – kontraktas tarp skaitytojo ir žiniasklaidos
Artūras Jonkus, komunikacijos ir ryšių su visuomene specialistas, turintis daugiau nei 20 metų patirtį korporatyvinės komunikacijos, viešųjų reikalų ir diplomatijos srityse, tvirtina, kad žiniasklaidos prenumerata nėra stebuklinga piliulė, bet šiandien ji – viena iš nedaugelio galimybių žiniasklaidai išsaugoti savo stuburą ir kokybę.
„Daugelis, matyt, pasakys, kad prenumerata nesprendžia „clickbait“ antraščių problemų, nes redakcijos vis tiek jas naudoja. Tas tiesa. Kova dėl skaitytojo dėmesio niekur nedingo – turime socialinių tinklų algoritmus, žiniasklaidos kanalų fragmentaciją, atsirandančius nišinius informacijos kanalus bei bendrą vis didėjantį informacijos triukšmą. Ir visi toje aplinkoje siekia dėmesio“, – sako A. Jonkus.
Visgi, pasak jo, skaitmeninė prenumerata yra kontraktas tarp skaitytojo ir žiniasklaidos priemonės dėl turinio kokybės. Ir čia skaitytojai gali pareikšti savo nuomonę pasirinkdami, kuriai žiniasklaidos priemonei mokėti už turinį, kuriuo tiki ir kurio tikisi.
„Tai skatina žiniasklaidos priemones ieškoti pusiausvyros tarp informacijos gausos ir turinio kokybės. Ką gauna skaitytojas – pažadą, kad informacija, kurią jis skaitys, bus patikrinta ir tai nebus melagienos. Tai ir priemonė, leidžianti kurti tvaresnį ryšį, kuris ilgainiui daro skaitytojus mažiau pažeidžiamus dezinformacijai ir manipuliacijoms“, – sako komunikacijos ekspertas A. Jonkus.
Kai žurnalistika tampa būtinybe
Amerikos žiniasklaidos instituto (American press institute) prieš 8 metų atliktas tyrimas parodė, kad jau tuo metu daugiau nei pusė amerikiečių (53 proc.) mokėjo už naujienas. Tai apima laikraščių ar žurnalų prenumeratą, mokėjimą už naujienų programėles arba aukojimą viešajai žiniasklaidai. Šis skaičius neapima tų, kurie moka už kabelinės televizijos paketus, kuriuose taip pat gali būti naujienų kanalų.
Pasak britų žurnalistės ir Kolumbijos universiteto žurnalistikos mokyklos profesorės Emily Bell, „skaitmeninė naujienų prenumerata žiniasklaidos organizacijoms yra ne tik pajamų šaltinis, bet ir būdas stiprinti ryšį tarp leidėjo ir auditorijos, kas gali lemti didesnį įsitraukimą ir atskaitomybę. Ši perspektyva rodo, kad prenumerata gali būti tvarus ir vertingas būdas kurti ilgalaikį ryšį su skaitytojais, o ne vien tik priemonė gauti pajamas“.