„Matome, kad GNSS signalų trikdymai tampa nuolatiniu reiškiniu, paveikiančiu ne tik aviaciją, bet ir jūrų bei sausumos transportą, mobilųjį ryšį, viešojo saugumo sistemas, televizijos transliacijas. Tai – iššūkis, kuriam reikia ne momentinių reakcijų, o ilgalaikės strategijos“, – sakė Darius Kuliešius.
Anot jo, trikdžiai Baltijos regione kyla iš Rusijos teritorijos ir yra kryptinga, centralizuotai valdoma veikla, kelianti riziką technologiniam ir informaciniam saugumui. Tokie veiksmai prieštarauja tarptautiniams susitarimams ir radijo spektro naudojimo principams.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys šiuo metu imasi daugybės veiksmų: fiksuoja trukdžius, ginčija neteisėtus veiksmus tarptautinėse organizacijose, stiprina nacionalinę stebėseną bei ryšių infrastruktūros atsparumą. Tačiau, pasak jo, vien regioninių pastangų nepakanka.
„Jei norime saugios, prognozuojamos ir taisyklėmis grindžiamos aplinkos, Europa turi turėti koordinuotą, ilgalaikę darbotvarkę kovai su GNSS trikdžiais. Reikia bendros ES strategijos, apimančios diplomatinius, teisinius ir technologinius sprendimus. Nacionaliniai veiksmai be europinio palaikymo nėra pakankami“, – pabrėžė jis.
Atsparumui nuo trikdžių stiprinti reikalingi inovatyvūs technologiniai sprendimai – išmanios stebėsenos sistemos, duomenų analizės įrankiai ir patikimi alternatyvūs signalų šaltiniai, užtikrinantys ryšio bei navigacijos patikimumą.
„Mūsų tikslas – kad ryšio infrastruktūra išliktų patikima net esant geopolitiniams trikdžiams. Tam būtina technologinė pažanga ir glaudus bendradarbiavimas tarp institucijų, verslo bei tarptautinių partnerių“, – kalbėjo RRT atstovas. „GNSS signalų trikdymas – tai išbandymas, kuris reikalauja kantrybės, profesionalumo ir vieningo požiūrio. Kuo anksčiau sukursime koordinuotą sprendimų sistemą, tuo stipresni būsime ilgalaikėje perspektyvoje“, – apibendrino Darius Kuliešius.