6 prarastieji miestai, kurių archeologai kol kas dar nėra suradę

Žinome, kad šie miestai egzistavo – nes apie juos rašoma senovės tekstuose – tačiau jų buvimo vieta laikui bėgant gali būti prarasta.

Keletu atvejų šiuos miestus surado plėšikai, kurie iš išgrobstė daugybę artefaktų. Tačiau šie plėšikai neatskleidžia jų buvimo vietos. Šiame straipsnyje portalas „Live Science“ apžvelgia šešis senovės miestus, kurių buvimo vieta vis dar yra nežinoma.

Netrukus po 2003 m. JAV invazijos į Iraką, antikvarinių daiktų rinkoje pradėjo atsirasti tūkstančiai senovinių lentelių iš miesto, vadinamo „Irisagrig“. Iš lentelių mokslininkai galėjo suprasti, kad Irisagrigas buvo Irake, ir klestėjo maždaug prieš 4000 metų.

Šios lentelės atskleidžia, kad senovės miesto valdovai gyveno rūmuose, kuriuose buvo daug šunų. Jie taip pat laikė liūtus, kuriuos šerdavo galvijais. Tie, kurie prižiūrėjo liūtus, buvo vadinami „liūtų piemenimis“, gaudavo alaus ir duonos davinius. Įrašuose taip pat minima šventykla, skirta Enki – pokštų ir išminties dievui – ir manoma, kad šventykloje kartais buvo rengiami šventiniai renginiai.

Mokslininkai mano, kad plėšikai Irisagrigą surado ir apiplėšė maždaug tuo metu, kai 2003 m. įvyko JAV invazija. Archeologai iki šiol miesto nerado – o plėšikai, kurie jį surado, nepaskelbė, kur jis yra.

Egipto faraonas Amenemhatas I (valdęs apie 1981–1952 m. pr. m. e.) įsakė pastatyti naują sostinę. Ši sostinė buvo žinoma kaip „Itjtawy“, o jos pavadinimas gali būti verčiamas kaip „Dviejų žemių užkariautojas“ arba „Amenemhatas yra Dviejų žemių užkariautojas“. Kaip rodo pavadinimas, Amenemhatas susidūrė su nemažais neramumais. Jo valdymas baigėsi jo nužudymu.

Nepaisant Amenemhato nužudymo, Itjtawy liko Egipto sostine iki maždaug 1640 m. pr. m. e., kai šiaurinę Egipto dalį užėmė grupė, žinoma kaip hiksai – ir karalystė žlugo.

Nors Itjtawy nebuvo atrastas, archeologai mano, kad ji yra kažkur netoli Lishto vietovės, centrinėje Egipto dalyje. Taip manoma iš dalies dėl to, kad Lishte yra daug elitinių kapaviečių, įskaitant piramidę, priklausiusią Amenemhatui I.

Akado miestas (Akkad arba Agade) buvo Akado imperijos, klestėjusios nuo 2350 iki 2150 m. pr. m. e., sostinė. Imperijos klestėjimo laikotarpiu ji driekėsi nuo Persijos įlankos iki Anatolijos. Daugelis jos užkariavimų įvyko Akado Sargono, gyvenusio apie 2300 m. pr. m. e., valdymo laikotarpiu. Vienas iš svarbiausių statinių pačiame Akade buvo Eulmash – šventykla, skirta karo, grožio ir vaisingumo deivei Ištarei.

Akadas niekada nebuvo surastas, tačiau manoma, kad jis stovėjo kažkur Irake. Senovės įrašai rodo, kad miestas buvo sunaikintas arba apleistas, kai apie 2150 m. pr. m. e. žlugo Akado imperija.

Al-Yahudu – pavadinimas, kuris reiškia „miestelį“ arba „miestą“ Judėjoje – buvo vieta Babilono imperijoje, kur gyveno žydai po to, kai 587 m. pr. m. e. Babilono karalius Nabuchodonosaras II užkariavo Judėjos karalystę. Jis dalį gyventojų ištrėmė, kaip tai dažnai darydavo babiloniečiai užkariavę kokią nors teritoriją.

Yra žinoma apie 200 lentelių iš šios gyvenvietės, kurios rodo, kad tremtiniai, gyvenę šioje gyvenvietėje, išsaugojo savo tikėjimą ir savo varduose naudojo Dievo vardą Jahvė. Al-Yahudu vieta archeologų nebuvo identifikuota, bet, kaip ir daugelis kitų prarastųjų miestų, jis greičiausiai buvo dabartiniame Irake.

Kadangi lentelės atrastos tik antikvarinių daiktų rinkoje ir nėra jokių įrašų, kad jos būtų rastos archeologinių kasinėjimų metu, panašu, kad kažkuriuo metu plėšikai vis dėlto sugebėjo rasti jo vietą.

Vašukanis (Waššukanni) buvo Mitanijos imperijos, egzistavusios maždaug nuo 1550 m. pr. m. e. iki 1300 m. pr. m. e. ir apėmusios dalį šiaurės rytų Sirijos, pietų Anatolijos ir šiaurės Irako, sostinė. Ji susidūrė su intensyvia konkurencija iš šiaurės esančios hetitų imperijos ir pietuose esančios Asirijos imperijos – ir jos teritorija buvo palaipsniui buvo prarasta.

Vašukanis niekada nebuvo surastas, ir kai kurie mokslininkai mano, kad jis galėjo būti įsikūręs šiaurės rytų Sirijoje. Žmonės, gyvenę sostinėje ir didžiojoje imperijos dalyje, buvo žinomi kaip huritai ir turėjo savo kalbą, kuri šiandien žinoma iš senovinių tekstų.

Tinis (Thinis, taip pat žinomas kaip Tjenu) buvo senovės miestas pietų Egipte, kuris klestėjo senovės civilizacijos istorijos pradžioje. Pasak senovės rašytojo Manetho, būtent čia maždaug prieš 5000 metų, kai Egiptas buvo suvienytas, valdė kai kurie iš pirmųjų Egipto faraonų.

Egipto sostinė buvo perkelta į Memfį šiek tiek po suvienijimo, o Tinis tapo nomo (Egipto provincijos) sostine Senosios karalystės laikotarpiu (maždaug 2649–2150 m. pr. m. e.) – kaip straipsnyje, paskelbtame žurnale „Journal of Abydos“, nurodo Egipto turizmo ir senienų ministerijos inspektorius Ali Seddikas Othmanas.

Tinis niekada nebuvo identifikuotas, nors manoma, kad jis stovėjo netoli Abydos, esančio pietų Egipte. Taip manoma iš dalies dėl to, kad prieš 5000 metų netoli Abydoso buvo palaidota daug visuomenės elito narių, įskaitant karališkąją šeimą.