Juk Grenlandijoje jau yra JAV karinė bazė?
Taip, ji veikia nuo 1951 m. Pituffiko kosminė bazė šiaurės vakarų Grenlandijoje užsiima raketų perspėjimo ir gynybos bei kosminės erdvės stebėjimo operacijomis. Joje yra labiausiai į šiaurę nutolęs giluminis jūrų uostas pasaulyje.
Danijos Aalborgo universiteto tvarumo ir planavimo profesorė Anne Merrild teigia, kad atsinaujinęs dėmesys JAV nacionaliniam saugumui yra susijęs su klimato pokyčiais Arktyje. „Tirpstantis jūros ledas atveria naujus laivybos maršrutus, o kitos valstybės – pavyzdžiui, Rusija ir Kinija – taip pat rodo vis didesnį susidomėjimą, todėl Grenlandijos strateginė vertė yra ne tiek susijusi su naujų išteklių įsigijimu, kiek su įtakos ir stabilumo išlaikymu regione, kuris labai greitai keičiasi“, – sako ji.
Susiję straipsniai
O kaip dėl mineralų ir iškastinio kuro Grenlandijoje?
Didžioji dalis Grenlandijos teritorijos dar nėra ištirta. Įvertinimai apie jos išteklių potencialą – jūroje esančią naftą, geležies rūdą, varį, cinką, auksą, uraną ir retųjų žemių elementus – grindžiami žiniomis apie bendrą geologiją su kitomis teritorijomis – pavyzdžiui, šiaurine Kanada ir Norvegija, kur ištekliai jau yra identifikuoti.
Danijos meteorologijos instituto klimato mokslininkė Ruth Mottram teigia, kad logistiniai iššūkiai, susiję su mineralų ir naftos gavyba Grenlandijoje, yra milžiniški. „Idėja, kad artimiausioje ateityje iš Grenlandijos gausime didelius mineralų ir naftos produktų kiekius, tikrai nėra labai tikėtina, – sako ji. – Saloje nėra kelių, už miestų ribų reikia keliauti laivu arba lėktuvu. Praeis daug dešimtmečių, šimtmečių, kol atrasime tai, ką laikome neišnaudotu Grenlandijos potencialu.“
Kiek sunku apdoroti retųjų žemių elementus, net jei juos jau tavo?
Retųjų žemių elementų, kurie tampa vis naudingesni atsinaujinančios energijos technologijose – pavyzdžiui, vėjo turbinose ir baterijose – paieška ir gavyba yra tik dalis istorijos: elementų išgavimas iš mineralų yra sudėtingas techninis procesas. „Didžioji dalis žinių yra Kinijoje, – sako A. Merrild. – JAV atžvilgiu tai reiškia, kad Grenlandija yra labiau ilgalaikis strateginis interesas nei greito ekonominio pelno šaltinis.“ Net jei retųjų žemių elementus būtų galima išgauti Grenlandijoje, šiuo metu perdirbimo pajėgumai yra daugiausia Kinijoje.
Grenlandija yra padengta ledu. Kiek laiko praeis, kol jis ištirps?
2024–2025 m. Grenlandija neteko 105 mlrd. tonų ledo. Tai mažiau nei 2002–2025 m. metinis vidurkis, bet tai 29-ieji metai iš eilės, kai ledo netekimas yra didesnis nei jo susidarymas. „Net geri metai yra blogi metai“, – sako klimato mokslininkas Martinas Stendelas, taip pat dirbantis Danijos meteorologijos institute, kuris administruoja „Polar Portal“, stebintį Grenlandijos ledą.
„2002–2024 m. laikotarpiu Grenlandija prarado 4911 milijardų tonų ledo, – pasakoja jis, – dėl to jūros lygis pakilo maždaug 1,5 centimetro“.
Iš viso Grenlandijos ledo skydas sudaro 2,9 milijono kubinių kilometrų ledo. „Prognozuojama, kad iki 2100 m. Grenlandijos ledo skydas prisidės prie 8–27 cm pasaulinio jūros lygio pakilimo [pagal naujausią IPCC specialiąją ataskaitą]“, – sako M. Stendelas. Jis teigia, kad galbūt artėjame prie lūžio taško, kai visas ledas ištirps, nors tai užtruktų tūkstančius metų: „Jei visas Grenlandijos ledas ištirptų, jūros lygis pakiltų apie 7,5 metro.“
O kaip dėl pasiūlymo statyti „tinklo miestą“ Grenlandijoje?
„Tinklo miestas“ (angl. network city), kurį Trumpas per savo prezidentinės kampanijos metu vadino laisvės miestu, yra privatus, nedemokratinis miestas, kuriam vadovauja technologijų verslo valdžia. Startuolis „Praxis“ siekia tokį miestą pastatyti ir yra remiamas „PayPal“ milijardieriaus Peterio Thielio bei „OpenAI“ įkūrėjo Samo Altmano. „Praxis“ turi šimtus milijonų dolerių pradinį finansavimą, o projekto įkūrėjas Drydenas Brownas 2023 m. vyko į Grenlandiją, kad pabandytų nusipirkti šią šalį. Jis sakė, kad nori pastatyti „Terminus“ prototipą. „Terminus“ yra siūlomas Marso miesto, kurį nori pastatyti Elonas Muskas, pavadinimas.
„Grenlandija nėra tuščia erdvė, laukianti eksperimentų, – sako A. Merrild, kuri daug metų gyveno Grenlandijoje. – Joje yra bendruomenės, demokratinės institucijos ir stiprus savarankiškumo jausmas. Bet kokie pasiūlymai, tokie kaip „tinklo miestai“ ar „laisvės miestai“, turėtų atitikti Grenlandijos įstatymus, vertybes ir ilgalaikius socialinius tikslus, o kol kas šios idėjos atrodo atsietos nuo realybės.“
JAV ambasadorius Danijoje Kenas Howery yra „PayPal“ bendraįkūrėjas ir investuotojas į Peterio Thielio rizikos kapitalo įmonę „Founders Fund“. D. Trumpas aiškiai pareiškė, kad nori, jog ambasadorius derėtųsi dėl susitarimo nusipirkti Grenlandiją, rašo „New Scientist“.