Šiandien nieko nebestebina nei valandų valandas „TikTok“ ar „Snapchat“ naršantys moksleiviai, nei „Facebook“ aktyviai naudojantys senjorai. Tačiau, pasak šaulės ir IT paslaugų bendrovės „Skaylink“ komunikacijos ir rinkodaros vadovės, vien techninių įgūdžių nepakanka – daugeliui vis dar trūksta gebėjimo atpažinti piktavališką turinį ir suprasti, kaip net patys, to nenorėdami, prisidedame prie jo sklaidos.
„Kenkėjiškas, visuomenę skaldantis ar antivalstybinis turinys šiandien kuriamas ir platinamas masiškai, pasitelkiant automatizuotas botų armijas, kurios manipuliuoja socialinių tinklų algoritmais. Net jei dalis žmonių tokį turinį atpažįsta, problema tuo nesibaigia – pakanka jį pakomentuoti, pasidalyti ar ne tik sureaguoti, kad platformos pradėtų jį rodyti dar platesnei auditorijai. Net jei manai, kad esi atsparus, vien peržiūra gali nevalingai prisidėti prie kenkėjiško turinio plitimo“, – įspėja A. Zalanskaitė.
Šiomis ir kitomis įžvalgomis Lietuvos šaulių sąjungos strateginės komunikacijos kuopos „Lapės“ vadė dalysis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) vasario 10 d. nemokamame renginyje „Skaitmeninė banga“.
Kaip atpažinti botus?
Pasak A. Zalanskaitės, didelę dalį piktavališko turinio internete platina botai ir troliai – netikros paskyros, kurių tikslas yra dirbtinai didinti tam tikrų žinučių matomumą. Pats turinys neretai gali būti paskelbtas ir tikro žmogaus, tačiau automatizuoti robotai prisideda prie to, kad jis būtų kuo plačiau rodomas: masiškai rašo komentarus, spaudžia reakcijas ir taip manipuliuoja socialinių tinklų algoritmais.
„Botai sparčiai tobulėja. Anksčiau netikros paskyros būdavo kuriamos rankomis, o šiandien daug kas automatizuota ir paremta dirbtiniu intelektu. Tokias paskyras atpažinti darosi vis sunkiau, tačiau tam tikri požymiai išlieka: keisti arba atsitiktiniai vardai, neautentiškos profilio nuotraukos, daug chaotiškai dalijamo turinio, skirtingos kalbos. Dažnai tokios paskyros savo profilyje dalijasi „nekaltu“ turiniu – juokeliais, receptais ar pramogomis, tačiau aktyviai komentuoja politines ar visuomenę skaldančias temas kitų paskyrose“, – aiškina A. Zalanskaitė.
Jos teigimu, padėtį toliau apsunkina tai, kad botai gali masiškai palaikyti tikro, galbūt suklaidinto naudotojo parašytą komentarą ar įrašą. Be to, patys socialiniai tinklai turi menkas galimybes apriboti netikras paskyras, o paprastam vartotojui patikrinti kiekvieno įrašo, komentaro ar juo labiau „patiktuko“ autoriaus profilį yra sudėtinga.
A. Zalanskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad priešiška veikla internete ryškiausiai pasireiškia per politines temas – Lietuvos vidaus politiką, paramą Ukrainai, pasitikėjimo mūsų valstybe silpninimu ir kt. Bet kenkėjai netikras paskyras ne ką mažiau išnaudoja finansinėms apgaulėms – reklamuodami netikras investicijas, lošimus, uždarbį už vaizdų peržiūras ir kt.
„Kažkas gali ignoruoti politines manipuliacijas, tačiau tais pačiais principais veikia ir finansinis sukčiavimas – imituojami naujienų reportažai, pasitelkiami žinomi žmonės, žadamas greitas praturtėjimas, o patikėję gyventojai lengvai atiduoda savo kortelių duomenis ar perveda pinigus. Nuo visų grėsmių visiškai apsisaugoti neįmanoma, tačiau, pamačius sensacingą ar viliojančią informaciją, faktus būtina tikrinti oficialiuose šaltiniuose – institucijų, organizacijų puslapiuose ar patikimuose naujienų portaluose. Taip pat svarbu nesidalyti abejotinu, dviprasmišku ar neaiškių šaltinių turiniu – net ir, atrodytų, nekalti juokeliai ar receptų puslapiai šiandien gali būti naudojami manipuliacijoms ar apgavystėms“, – sako A. Zalanskaitė.
Kodėl esame pažeidžiami?
Pašnekovės nuomone, internetas ir socialiniai tinklai tam tikra prasme atpigino informaciją ir panaikino atsakomybę už ją. Anksčiau viešąją informaciją daugiausia kurdavo laikraščiai, televizijos ar kitos daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių reikalaujančios organizacijos, o dabar turinį gali kurti ir masiškai platinti bet kas. Vis dėlto daugybė interneto naudotojų bet kokią viešą informaciją vis tiek laiko savaime kokybiška, o tai kuria pagrindą manipuliacijoms.
„Turiu hipotezę, kad žmonės jau ilgą laiką sureikšmina viešą informaciją. Kitaip tariant, jeigu parašyta laikraštyje arba jei žmogus daug kartų matytas per televizorių – vadinasi, tai tiesa. Deja, šis principas persikėlė į socialinius tinklus: jei kažkas nufilmuota, kažkas pasidalijo, daug kas prikomentavo – matyt, tai irgi tiesa. Pridėkime žmonėms būdingą norą pateisinti savo pačių polinkius ar pasirinkimus, selektyvią tiesą, imituojamą palaikymą ir galime turėti sniego gniūžtės efektą“, – kalba A. Zalanskaitė.
Tarp šviežių internetinių manipuliacijų pavyzdžių ji mini Kapčiamiesčio poligono atvejį, kur, nepaisant bendro visuomenės palaikymo, tam tikri fiziniai priešininkų veiksmai buvo derinami su milžiniška įrašų ir komentarų banga socialiniuose tinkluose.
„Tiek jaunimui, tiek senjorams patarčiau dažniau išeiti į tikrą gyvenimą už socialinių tinklų ribų. Gatvėse, tarp žmonių ir draugų tiesiog nepalyginamai sunkiau suklastoti iliuziją – ar tai būtų politinis melas, ar klaidingas įspūdis, kad bendraamžiai už mus kuo nors pranašesni“, – pataria šaulė ir artėjančio renginio „Skaitmeninė banga“ pranešėja.
Antrus metus RRT organizuojama „Skaitmeninė banga“ yra tiek moksleiviams, tiek suaugusiesiems bei senjorams skirtas saugesnio interneto ir skaitmeninio raštingumo dienos renginys. Žinomi savo sričių ekspertai šiemet jame aptars sukčiavimo, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto, dronų, robotikos, tinklaveikos, tvarumo ir kitas temas.
Pranešimai vasario 10 dieną bus transliuojami tiesiogiai internetu, taip pat per keturis žiniasklaidos partnerius. „Skaitmeninę bangą“ rodys ir Lietuvos savivaldybių bibliotekos, kurios, pasibaigus pagrindinei transliacijai, numato savo renginius. Pernai renginio klausėsi daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų.