Įstatymų leidėjai 413 balsais prieš 226 balsavo už tai, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, o šiam tikslui lanksčiai pasiekti būtų galima naudoti anglies kreditus, įsigytus už ES ribų.
Dabar šį tikslą galutinai patvirtinti turi ES valstybės narės.
Siekiant atsižvelgti į keleto šalių, įskaitant Italiją, nuogąstavimus, galutiniame tekste numatyta, kad penki procentai emisijų mažinimo gali būti įskaitomi naudojant anglies kreditus, įsigytus už Europos ribų vykdomiems projektams.
Aktyvistų organizacijos apkaltino bloką, kad klimato kaitos kampanija paprasčiausiai perkeliama į užsienį.
Ateityje ES galėtų, esant reikalui, leisti valstybėms narėms padengti dar penkis procentus savo tikslų kreditais, įsigytais tarptautinėse anglies dioksido rinkose.
Spaudžiant Lenkijai ir Vengrijai, galutiniame susitarime taip pat vieniems metams – iki 2028-ųjų – atidėta emisijų prekybos sistema kelių transportui ir pastatų šildymui, o kai kurios valstybės narės siekia dar tolimesnio atidėjimo.
Pagal emisijų kiekį ES atsilieka tik nuo Kinijos, JAV ir Indijos, tačiau labiausiai iš visų didžiausių teršėjų yra įsipareigojusi imtis veiksmų dėl klimato kaitos ir iki 2023 m., palyginti su 1990 m. lygiu, išmetamų teršalų kiekį sumažino 37 proc.
Nepaisant daromų nuolaidų dėl 2040 m. tikslo, ES vis dar pretenduoja tapti pasauline lydere kovoje su klimato kaita ir ragina savo tarptautinius partnerius imtis aktyvesnių veiksmų.
„Esame atsakingi tik už šešis procentus pasaulinių emisijų kiekio“, – neseniai sakė už klimatą atsakingas Europos Komisijos narys Wopke Hoekstra.
„Nors Europa yra viena iš lyderių klimato veiksmų srityje ir finansuoja daugiausiai klimato veiksmų užsienyje, deja, solidarumas ir abipusiškumas ne visada eina koja kojon“, – sakė jis, pridurdamas: „Tai turi pasikeisti.“