Ribčesterio šalmas 1813 m. pateko į Britų muziejaus kolekciją, kur yra eksponuojamas iki šiol. Šalmas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: šalmo, ant kurio pavaizduota karinė scena, ir kaukės, kurios forma primena jauno vyro veidą. Kartu kaukės dalys sveria 1,3 kilogramo. Tai vienas iš trijų Romos šalmų su kaukėmis, kada nors rastų Britanijoje.
Šalmas yra gausiai papuoštas scena, vaizduojančia akivaizdų šešių kavaleristų ir 11 pėstininkų mūšį. Nors kavaleristų yra mažiau, jie atrodo turintys pranašumą – nes du pėstininkai guli negyvi. Šalme taip pat pavaizduotos dvi palmetės (raštai, primenantys palmių šakeles), simbolizuojančios pergalę, bei skydas ir ietys, reiškiantys iš užgrobtus paimtus šarvus. Skylės kaklo nugaroje rodo, kad prie šalmo kažkada buvo pritvirtintos dekoracijos.
Kaukė vaizduoja jaunuolį turi be išraiškos veide ir be barzdos. Jo garbanoti plaukai virsta keturiomis gyvatės galvomis – tai greičiausiai vizuali nuoroda į Medūzos mitą, kuris buvo rastas ir ant kitos romėnų karinės įrangos. Ant jaunuolio plaukų yra „corona muralis“ formos diadema. Ši diadema, savo forma primenanti miesto sieną, buvo viena iš aukščiausių romėnų karinių apdovanojimų formų. Tačiau kaukė turi labai mažas akių ir nosies angas, todėl ją būtų buvę nepraktiška dėvėti tikrame kare.
2019 m. žurnale „Arms & Armour“ paskelbtame tyrime archeologai Jamie Kaminskis ir Davidas Simas paaiškino, kad Ribčesterio šalmas buvo specialus įrangos elementas, dėvimas per „hippika gymnasia“ (kavalerijos turnyrus) – karines pratybas, kurios buvo kartu ir pramoga kariams bei atvykusiems garbingiems svečiams.
„Renginių metu vyko imituojami mūšiai tarp elitinių raitelių, kurių vyrai ir žirgai būdavo pasipuošę spalvingais aprangos komplektais, dažnai vaizduojančiais graikus, trojiečius ir amazones“, – rašė J. Kaminskis ir D. Simas.
Šalmas greičiausiai buvo laikomas dėžėje ar skrynioje kartu su kita karine įranga, kad būtų galima jį panaudoti ateityje arba perdirbti netoli Romos forto Bremetennacum Veteranorum, kuris kadaise buvo dabartiniame Ribčesterio kaime. Fortas buvo apleistas II a. pabaigoje, o lobis greičiausiai buvo pamirštas, kol smalsus berniukas ji XVIII a. aptiko, rašo „Live Science“.