Keturiasdešimt metų Lietuvoje carinės Rusijos imperijos buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis, naikinama lietuvių katalikiška bažnyčia. Galbūt lietuvių kalba ir kultūra būtų išnykusi, jei ne stiprus tautinis sąjūdis, o jo priešakyje – knygnešystė. Dėl jos bene kiekvienas Lietuvos kaimas turėjo lietuviškos literatūros, veikė daraktorių mokyklos, plito tautinę savimonę lavinantys laikraščiai – tokie kaip „Aušra“ ir „Varpas“. Knygnešystė – ne tik lietuvių istorijai be galo svarbus, bet ir unikalus fenomenas – 2004 m. UNESCO ją pripažino kaip pasaulyje neturinčią atitikmenų.
Užsienyje Lietuvos istoriją žino nedaugelis
Ne paslaptis, kad pasaulyje mažai kas žino apie Lietuvos istoriją, kalbą ir kultūrą. Pasakojant apie mūsų šalį užsieniečiams, neretai tenka parodyti ją žemėlapyje, patikinti, kad esame nepriklausoma, sena šalis su savo kalba.
Šia žinių stoka dažnai naudojasi propagandos skleidėjai – tikindami, kad Lietuva susikūrė tik po Sovietų Sąjungos griūties, kad neturi nei savo kalbos, nei kultūros, nei tradicijų. Nors savanoriškai ne visi yra linkę domėtis pasaulio geografija ar istorija, tai pasikeičia, kai šie dalykai tampa pramogomis – pavydzdžiui, filmo, serialo ar žaidimo dalimi. Būtent taip skleisti Lietuvos vardą ir šviesti pasaulį apie mūsų istoriją pasirinko lietuvių vaizdo žaidimų kūrėjų kompanija „Fluxo Games“: sukurdama žaidimą apie knygnešius.
Knygnešio kelyje – įvairios negandos bei sudėtingi pasirinkimai
Žaidime „Knygnešiai (angl. „Book Smugglers“) pagrindinis veikėjas yra knygnešys Kristijonas, turintis nugabenti knygas bei lietuviškus laikraščius į sutartas vietas – pavyzdžiui, daraktorių mokyklas. Kelionių metu Kristijoną ištinka įvairios negandos, iš kurių tenka suktis savo gudrumu bei įvairių įrankių pagalba.
Lietuvos miškais knygas gabenantis veikėjas sutinka žandarus, pagalbos prašančius kaimiečius, laukinius gyvūnus, jam tenka kirsti pelkes, upes, nuspręsti, kaip slėptis nuo ištikusių audrų.
Savo inventoriuje Kristijonas gali slėpti daugybę skirtingų daiktų – nuo švilpuko iki revolverio. Žaidimo metu knygnešys sutinka ryškiausius Lietuvos nepriklausomybės kovotojus: Joną Basanavičių, Jurgį Bielinį ir Motiejų Valančių, su kuriais kalbėdamas daugiau sužino apie spaudos draudimą XIX a. Rusijos imperijoje.
Ilsėdamasis nuo knygų gabenimo, žaidėjas gali pabendrauti su veikėjais smuklėje, šifruoti jam paliktus raštelius ir įsitraukti į dramatiškas istorijas.
Pirmą kartą pasidomėjo, kur yra Lietuva
„Žaidimą išbandę užsieniečiai dažniausiai sako, kad prieš bandydami žaidimą net nežinojo, kur ta Lietuva, turėjo pasižiūrėti žemėlapyje. Bet pažaidę susidomėjo, ėmė patys ieškoti informacijos apie Lietuvos istoriją, kuistis internete. Mus tai be galo džiugina, būtent to ir norėjome pasiekti“ – pasakoja „Fluxo Games“ vadovas Rytis Jadzevičius.
Apie šį žaidimą mintimis jau dalinosi populiarūs video žaidimo naujienų portalai „GamesRadar“, IGN ir 4Gamer.net, jis sulaukė užsienio nuomonės formuotojų dėmesio. „Knygnešiai“ buvo pristatytas ir įvairiuose Lietuvos bei užsienio žaidimų gerbėjų bei kūrėjų suvažiavimuose – tokiuose kaip „ComicCon Baltics“, „GameOn“, „Digital Dragons“.
Tiek lietuviams, tiek užsieniečiams
Lietuvius žaidimas stebins ne tik istorija: jis kupinas pažįstamų, juokingų scenarijų – tokių kaip samagono gamintojai arba gatvės chuliganai, klausiantys, kiek dabar laiko.
Vasario 16-ąją „Knygnešiai“ išleistas „Steam“ platformoje. Susidomėję jau dabar gali išbandyti nemokamą demonstracinę versiją, prisijungti prie kūrėjų „Discord“ bendruomenės ir sekti žaidimo naujienas socialinėse medijose.