„Tai bus precedentas visam e. komercijos sektoriui – ypač didesnėms ar sparčiai augančioms tarpvalstybinėms platformoms – kad reguliuotojai vertins ne tik prekes, bet ir pačią verslo veikimo logiką“, – sako advokatė.
Tyrimo akiratyje – ne tik galimas nelegalių produktų platinimas. „Bus analizuojama, kaip veikia platformos algoritmai, kaip formuojamos rekomendacijos, kaip valdomos rizikos ir ar vartotojai nėra skatinami priimti impulsyvius sprendimus. Kitaip tariant, reguliuotojams svarbu ne tik „ką parduodate“, bet ir „kaip parduodate“, – akcentuoja G. Dailidėnaitė.
Jos teigimu, verslams tai reiškia, kad vien tik produktų atitikties neužtenka: reikia įsivertinti ir kainodaros praktiką, nuolaidų mechanizmus, laikmačius, personalizavimą, vartotojo sąsajos sprendimus, o dizaino sprendimai, kurie skatina skubėjimą ar didelį įsitraukimą, gali būti vertinami kaip didesnė reguliacinė rizika.
Susiję straipsniai
„Tikėtina, kad ateityje bus didinamas dėmesys algoritmų veikimui ir reitingavimo logikai, rekomendavimo sistemoms, personalizavimui, vartotojo sąsajos sprendimams (pvz., „paskutinė galimybė“, nuolaidų laikmačiai, riboto kiekio pranešimai) bei tiekimo grandinės skaidrumui – ar aiškiai identifikuojami pardavėjai, ar užtikrinamas prekių atsekamumas ir greitas pašalinimas pažeidimų atveju“, – sako advokatė.
Ji pabrėžia, kad vertinant situaciją, svarbu nepamiršti ir platesnio konteksto, kuriame veikia „Shein“, „Temu“ ir kitos panašų verslo modelį taikančios e. prekybos platformos.
„Jos pasižymi itin agresyvia rinkodara, intensyviu personalizavimu, nuolaidų mechanizmais bei vartotojų įsitraukimą skatinančiais sprendimais. Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tokia praktika savaime neturėtų būti draudžiama, tačiau ji gali iškreipti konkurencinę aplinką ir kelia papildomų klausimų dėl vartotojų apsaugos, skaidrumo bei sąžiningos komercinės praktikos. Todėl EK tyrimo išvados padės tiksliau suprasti, kokios yra tos „raudonosios ribos“ Europoje“, – teigia G. Dailidėnaitė.
Anot jos, praktikoje vis labiau susipina SPA ir vartotojų apsaugos reikalavimai. Todėl verslams rekomenduojama nevertinti šių sričių atskirai, o integruoti vartotojų teisių apsaugą į bendrą atitikties strategiją: „Tai turėtų apimti sisteminių rizikų vertinimą, vidines kontrolės procedūras ir aiškų atsakomybių pasiskirstymą organizacijoje.“
Advokatė primena, kad Lietuvoje SPA įgyvendinimą koordinuoja Ryšių reguliavimo tarnyba, tačiau priežiūrą pagal kompetenciją taip pat vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir kitos institucijos. „Tai reiškia, kad priežiūra gali būti kompleksiška, todėl išankstinis pasirengimas iš anksto tampa esmine rizikos valdymo dalimi“, – pabrėžia G. Dailidėnaitė.