„Manipuliacija viešojoje erdvėje beveik niekada neprasideda nuo racionalios diskusijos ar politinių lozungų. Atakuojamas ne mūsų protas, o emocijos – algoritmai ir botų fermos kryptingai dirba tam, kad iššauktų baimę, pyktį ar neteisybės jausmą. Priešiškiems veikėjams nereikia, kad mes patikėtume jų tiesa – jiems visiškai užtenka, kad žmonės imtų nepasitikėti vieni kitais“, – pabrėžia D. Povilaitis.
Operacijai pataupė
Vertindamas pastarųjų dienų įvykius, kai dėl koordinuotų atakų vieno žinomo turinio kūrėjo turinys gausiai blokuojamas, D. Povilaitis pabrėžia, kad už šių procesų slypi konkretūs techniniai sprendimai ir platformų algoritmų spragos.
„Botų grupės koordinuotai raportuoja socialinio tinklo administracijai, kad žmogus neva užsiima apsimetėliška veikla. Kai tave atraportuoja didžiulis kiekis tariamų vartotojų, o botai slepiasi po skirtingais adresais, automatiniai algoritmai tokį aktyvumą užfiksuoja ir sureaguoja dar prieš įsijungiant gyvam moderatoriui – paskyra užblokuojama, o raportuoti įrašai neberodomi auditorijai“, – paaiškina ekspertas.
Susiję straipsniai
Pasak jo, viešojoje erdvėje matomos pasikartojančios komentarų klaidos leidžia manyti, kad šįkart atakų organizatoriai ieškojo pigiausio sprendimo.
„Surašyti tūkstantį skirtingų komentarų nėra paprasta, todėl neturint pažangių įrankių dažnai kartojama ta pati tekstų aibė. Šiandien matome, kaip dešimt skirtingų profilių parašo identišką komentarą – žmonės tai fiksuoja ir dalijasi. Akivaizdūs ir kiti požymiai: šabloniška kalba, lietuviškai komentuojantys profiliai su vietnamietiškomis pavardėmis ar stereotipiškai į lietuvius nepanašiomis nuotraukomis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad galėjo būti pasirinktos pigesnės botų paslaugos, pavyzdžiui, iš tokių šalių kaip Vietnamas“, – šypteli D. Povilaitis.
Kiekvienas įrenginys turi turėti unikalią skaitmeninę tapatybę (angl. fingerprint), todėl botų fermos IP adresus dažnai ima iš botnetų – namų maršrutizatorių, į kuriuos pavyko įsilaužti, ar svetimų kompiuterių tinklų. Tačiau, anot eksperto, pasirinkus ekonomiškesnį variantą, nukenčia kokybė, o veiklos pėdsakai tampa lengviau pastebimi.
„Nors trumpuoju laikotarpiu operacija galėjo pasirodyti sėkminga, kilęs didžiulis visuomenės ažiotažas rodo, kad ilguoju laikotarpiu tokį informacinį karą jo užsakovai greičiausiai pralaimi“, – sako D. Povilaitis.
Botams nepatinka Ukrainos rėmėjai
Analitikas ir dezinformacijos ekspertas Lukas Andriukaitis pastebi, kad Lietuva dažnai tampa erdve, kurioje priešiškos valstybės tikrina, kaip tam tikros taktikos veikia prieš Vakarų visuomenes. Kadangi Lietuva yra aktyvi Ukrainos rėmėja bei NATO ir ES narė, į šalį nukreiptos operacijos pasižymi itin aukštu koordinavimu.
„Lietuva yra tarsi informacinių operacijų bandymų poligonas. Botų aktyvumas pastebimai suintensyvėja, kai visuomenėje kyla susidomėjimas tam tikrais įvykiais, pavyzdžiui, rinkimais ar geopolitinėmis krizėmis. Šiuo metu ryškiausi naratyvai sukasi aplink Lietuvos paramą Ukrainai – bandoma įteigti, kad dėl to kenčia paprasti piliečiai. Taip pat nuolat menkinamas pasitikėjimas Vakarų institucijomis, teigiant, kad NATO ar ES nepajėgs apsaugoti Lietuvos“, – aiškina L. Andriukaitis.
Botai vis dažniau renkasi nišines, bet visuomenę skaldančias temas, tokias kaip diskusijos dėl Kapčiamiesčio poligono. Nors DI leidžia sugeneruoti vis tiksliau skambančias žinutes, koordinuotas ir staigus informacijos plitimas iš įtartinų paskyrų išduoda dirbtinai valdomas kampanijas.
Svarbiausia – atpažinti dezinformaciją
Ekspertai sutaria, kad svarbiausias žingsnis būtų stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai, o tai galima pasiekti nuosekliu ir nuolatiniu visuomenės švietimu apie informacinių atakų požymius, kritinio mąstymo ugdymu ir medijų raštingumo skatinimu.
„Gerai informuota ir kritiškai mąstanti visuomenė yra geriausia apsauga nuo botų ir dezinformacijos poveikio ilgalaikėje perspektyvoje. Tai turėtų būti valstybės ir nevyriausybinio sektoriaus kooperacija ilguoju laikotarpiu, įtraukiant švietimo sistemą, žiniasklaidą bei skatinant piliečių aktyvumą informacijos srityje. Trumpai tariant, esminis dalykas – medijų raštingumas“, – apibendrina L. Andriukaitis.
Ne visi botai – piktavaliai
Nors šiandieniame kontekste žodis „botas“ dažniausiai kelia neigiamas asociacijas, D. Povilaitis atkreipia dėmesį, kad patys savaime jie yra tik įrankis. Žodis „botas“ tėra žodžio „robotas“ santrumpa, o technologijų pasaulyje gausu ir vadinamųjų „gerųjų botų“.
„Botai būna ir gerieji, ir blogieji. Pavyzdžiui, visos paieškos sistemos, pavyzdžiui, „Google“, „Bing“ ir kitos, remiasi botų funkcionalumu. Jie vaikšto po svetaines, surenka informaciją, ją indeksuoja ir pateikia jums kaip paieškos rezultatą. Taip pat robotai dirba prekyboje vertybiniais popieriais ar kriptovaliutomis, kur reikalinga žaibiška reakcija į pokyčius. Praktiškai visas mūsų gyvenimas dabar susijęs su jais – net ir jūsų namuose esantis siurblys-robotas tiesiog klauso jam duodamų komandų“, – primena D. Povilaitis.