Nors L. Asheim iš tiesų rimtai nekalba apie savo ketinimą mesti profesiją, ji vis dar yra sužavėta patirtimi, kuri ją atvedė prie viduramžių laikų svajonių radinio.
Auksinis žiedas yra inkrustuotas tamsiai mėlynu ovalo formos akmeniu, o pats auksas yra puoštas filigranu – technika, kai ploni metaliniai siūlai susukami, sulenkiami ir sujungiami, kad sudarytų raštus, o ant žiedo taip pat yra prilituoti maži apvalūs rutuliukai.
„Praėjo 15 metų, kai paskutinį kartą Tonsberge radome aukso žiedą“, – teigia projekto vadovė Hanne Ekstrom Jordahl, – o šis yra fantastiškai gražus ir retas egzempliorius“.
Susiję straipsniai
Kadangi žiedas buvo rastas po archeologiniu sluoksniu, kuriame buvo rasta eglės šakelė, datuota 1167–1269 m., ekspertai yra įsitikinę, kad žiedas yra pagamintas IX – XI a.
Tonsbergas yra seniausias Norvegijos miestas, kurio istorija siekia IX amžių. Jis įsikūręs netoli Tunsberghuso karališkųjų pilių komplekso, kurį XIII amžiuje pastatė Skandinavijos valdovai. Šiuo metu Tonsbergo istoriniame centre vykdomi lietaus vandens tvarkymo ir drenažo darbai, kurių metu senstantys drenažo vamzdžiai modernizuojami, siekiant sumažinti neapdorotų nuotekų išleidimą potvynių metu, kurie šiame regione tampa vis dažnesni. Kadangi šie infrastruktūros darbai turi būti atliekami vertingame, turistams patraukliame viduramžiškame Tonsbergo centre, archeologai pastaruosius du sezonus prieš inžinerinius darbus dar atlieka kasinėjimus.
NIKU nuotr.
Oslo universiteto Kultūros istorijos muziejaus profesorė Marianne Vedeler sako, kad žiedo dizainas siejasi su ankstyvaisiais viduramžiais – ypač spiralės formos viršutine dalimi. „Filigranas ir granuliacija į Norvegiją atkeliavo viduramžių pradžioje iš Bizantijos laikotarpio, iš dalies per karolingų auksakalių meną“, – aiškina M. Vedeler.
Žiedai su panašiais spiralės motyvais, datuojami IX ir X a. pradžia, buvo rasti Anglijoje. Du žiedai su įtaisytais akmenimis ir granuliacija, rasti Danijoje, neseniai buvo datuoti XI a.
NIKU nuotr.
Žiedo reikšmė jo pirminiam savininkui yra mažiau aiški. Viduramžiais žmonės paprastai tikėjo, kad brangakmeniai turi magiškų savybių, o mėlynas safyras simbolizavo dieviškąją galią ir gebėjimą gydyti. Istorikų teigimu, viduramžių žmonės taip pat manė, kad mėlyna brangakmenio spalva padeda jo savininkui išsaugoti skaistybę – nes tariamai atvėsina „vidinę ugnį“.
Tačiau neseniai rastas brangakmenis greičiausiai yra pagamintas iš stiklo, nudažyto taip, kad atrodytų kaip safyras, siekiant imituoti arba sukurti iliuziją, kad žiede yra įtaisyta tikras brangakmenis.
Žinoma, žiedo nešiojimas galėjo būti tiesiog turto ir statuso išraiška. Ištaigingi papuošimai ir brangus auksas rodo, kad žiedas priklausė kažkam iš aukštesnių socialinių sluoksnių. Sprendžiant pagal palyginti mažą dydį, žiedą greičiausiai nešiojo moteris. Kadangi mieste nuolat gyveno ir lankėsi karališkosios šeimos nariai bei dvasininkai, žiedo savininko ir reikšmės galimybės yra labai įvairios, rašo „Popular Science“.