Kadangi jau apsibrėžėme vieną sporto šaką, tai vien „Mario“ nuotykių teniso pasaulyje skirtingų žaidimų pavidalu nuo 2000-ųjų metų yra išleista apie 8. Visų nesuskaitysime, bet jau galite pradėti numanyti, apie kokį Alisos, tiksliau, Mario urvą čia kalbame – 8 skirtingi žaidimai apie vieną konkrečią sporto šaką populiaraus žaidimų veikėjo pasaulyje. Tiesa, Mario, kaip veikėjas, tikrai nesiskundžia dėmesiu – greitai pasirodys jau antras pilnai animacinis jo filmas – nes pirmoji dalis pagerino finansinius rekordus, tad kodėl neišleidus dar vieno? Na o dabar štai dar vienas žaidimas apie šį veikėją – tik per teniso prizmę. Ar geras? Vientiso atsakymą į šį klausimą nėra, tad pabandykime atsakyti atskiromis dalimis.
Tokio siužeto tikrai nesitikėjote
Tikiu, kad bus sunku patikėti, bet bene labiausiai iš vėžių išmušė būtent siužetinis vieno žaidėjo režimas. Jis čia vadinasi tiesiog nuotykių režimu ir pasirenkant jį, tikriausiai daugelis tikėsis žaismingų teniso mačų. Deja, kūrėjai yra paruošę kažką, ko dar nėra tekę matyti nei viename panašaus žanro žaidime. Čia viskas pradedama nuo kokybiškų vaizdo intarpų, kuriuose – tradiciškai – Mario ir draugai nori pagelbėti žavingajai princesei.
Iš pradžių galvoje spurda mintis – na taip, visai įprastas, tipinis nuotykis, turbūt nenustebins. Bet tada prasideda: piktavaliai veikėjai pataria Mario ir kompanijai nuskinti kažokį tai auksinį obuolį, nes va jis tikrai padėsiąs princesei. Aišku, obuolys nuskinamas, o tada prasideda kažkoks intensyvus blogųjų jėgų siurblys, kuris visus – ir gerus, ir blogus – įsiurbia į vidų.
Susiję straipsniai
Kai jau imi krapštytis galvą dėl to, kas čia vyksta – dalykai dar labiau suprastėja. Pasirodo, tos piktosios jėgos, nežinia dėl kokių paskatų, ima ir paverčia visus veikėjus kūdikiais. Žodžiu, žaidimas nesivaiko kažkokių paprastesnių ar lengvesnių istorijų, o tiesiai ima jautį už ragų.
Kaip manote, kas vyksta toliau? Ogi kūdikiais virtusiems veikėjams puikus laikas paimti teniso raketes į rankas ir pradėti mojuoti! Kodėl? Nes, na taip liepė žaidimas ir tokiu būdu bus pasiekti virtualūs tikslai! Tad kūdikiu tapęs Mario, su mumis (žaidėjais) už parankės tipena pas teniso trenerius, šie kraipo galvas – vaje, vaje, ar, prieš tapdamas vėl kūdikiu pagalvojai, kad juk negalėsi taip žaisti, kaip suaugęs? Na va, puiki dingstis pradėti mokytis teniso nuo pačių pagrindų – nes juk kūdikiai ir pradeda mokytis, o ne iš karto pažangiai mušinėja kamuoliukus.
Šitaip vieno žaidėjo siužetinė kampanija įvelia mus į išplėstą treniruočių kursą, kur tarp mokymosi gausime vis po kokį vaizdo intarpą ar kažkokį siužetinį postūmį – bet iš tikrųjų visą siužetinę kampaniją tiesiog mokysime Mario teniso pagrindų.
Iš pradžių, kaip įprasta, bus lengva, o vėliau mechanikos sudėtingės bei jų įvaldymui reikės vis daugiau laiko. Bet patikėkite – visą siužetinę kampaniją taip ir pragalvosite, kodėl visus veikėjus reikėjo paversti kūdikiais ir apskritai, kas čia per siužetas, kodėl toks? Kita vertus, verta kūrėjus pagirti už neįprastumo paieškas bei bandymus va šitaip nugalėti potencialų nuobodulį ar monotoniją.
Rimtas konkurentas stalo žaidimams
Visgi „Mario Tennis Fever“ visą savo potencialą atskleidžia tada, kai į namus pasikviesite draugų. Nes kaip bežiūrėsi, pati teniso mechanika yra ne tik įtrauki, intuityvi, bet ir labai dinamiška. Mušinėti teniso rakete kamuoliukų žaidime nė kiek nepabosta – nes kiekvienas mačas yra gyvas ir vis kitoks. Ir taip būna žaidžiant vienam, o įsivaizduokite, koks jausmas žaidžiant dviese prieš du?
Du žaidėjai vienoje teniso korto pusėje, du – kitoje. Patikėkite, nors tai ir yra tenisas, bet „Mario Tennis Fever“ jį paverčia tokiu azartišku žaidimu, kad bus sunku atsitraukti ir bet kokiame vakarėlyje Mario tenisas drąsiai pastums į šoną net įtraukiančius stalo žaidimus.
Beje, gali pasirodyti, kad tenisas pats savaime yra gana monotoniškas ir varginantis žaidimas – ypač jei žaidi kažkelintą partiją. Bet žaidimo kūrėjai tam buvo pasiruošę: čia mūsų veikėjai turės bei galės pasirinkti skirtingas raketes (turinčias įvairių galių ar savybių), o taip pat teniso kortai kartais bus aptraukti ledu ar veikiamas kitų aplinkos reiškinių – tad net pramokus atmušinėti kamuoliuką, čia nuolat teks pakovoti ne tik su priešais, bet ir pačia aplinka.
Žinoma, be kita ko, kūrėjai bando mums padaryti įspūdį ir skaičiais: čia galime rinktis net iš 38 skirtingų veikėjų, kurie surinkti į krūvą iš visų „Mario“ serijos žaidimų. Taip pat mūsų pasirinkimui 30 skirtingas savybes turinčių teniso rakečių, todėl vietos eksperimentams ar individualumo paieškoms – per akis.
Galiausiai, čia, be jau aptarto istorijos režimo bei galimybės žaisti su draugais, yra įvairūs iššūkių bokštai arba tradiciniai teniso turnyrai, kurie patiks pačios sporto šakos gerbėjams. Žodžiu, „Mario Tennis Fever“ kūrėjai leidžia tiek tenisą sužaidybinti ir paversti multiplikaciniu, tiek į jį pažiūrėti bei pažaisti rimčiau, tad kiekvienam pagal poreikį ir norus.
„Nintendo“ visatos žaidimas
Kalbant apie grafinę ir garsinę žaidimo pusę, sugalvojau tokį netikėtą palyginimą. Ar žinote, kaip visi „Marvel“ filmai yra tarsi supanašėję tarpusavyje, nes yra priskiriami vienai visatai? Tad lygiai taip pat – bent iš vizualinės ir garsinės pusės – man yra tarpusavyje supanašėję visi ar bent didžioji dalis „Nintendo“ žaidimų.
Pavyzdžiui, skirtingos „Mario“ dalys atrodo visiškai su tokia pačia grafika – tad kartais net sunku atskirti, kurią tiksliai dalį žaidi. Žinoma, taip daroma tyčia – bet iš šono viskas taip susiplaka, kad „Nintendo“ ima priminti „Marvel“ per tai, kad sukuria tarsi savo visatą, kurioje yra šimtai žaidimų. Tad kartais atrodo, kurį imsi – su tuo ir bus gerai, nes kaip išsirinkti vien vietą iš 30 skirtingų „Mario“ sporto žaidimų?
Tad jei iš krūvos netyčia (ar tyčia) ištraukėte būtent „Mario Tennis Fever“ – vertinant iš vaizdinės ir garsinės pusės, tikrai neprašausite, nes tai yra ta pati, jau įprasta „Nintendo“ ir „Mario“ kokybė.
Ar verta išbėgti į šį teniso kortą?
Klausimas, ar verta žaidimą įsigyti, šiuo atveju siūlo du galimus atsakymus. Neįsigyti reikėtų tuo atveju, jeigu ieškote tradicinio „Mario“ žaidimo – norite ilgo vienam žaidėjui skirto nuotykio, daug įvairovės bei lygių.
Tai nėra žaidimas, kurį reikėtų pirkti, jeigu jį planuojate žaisti vienas ar viena. Tiesiog neverta ir parduotuvėse atrasite daug vertesnių to paties „Mario“ pasirinkimų.
Kita vertus, visiškai priešinga situacija, jei dairotės žaidimo vakarėliams ar pažaidimui su draugais. Čia – tikrai puikus pagrindas neatsibostantiems teniso mačams, kuriuose labai daug kintamųjų ir monotonijai atsparių funkcijų. Taigi, solidus pasirinkimas į vakarėliams skirtų žaidimų kolekciją – ypač jei turite azartiškų draugų.
O net jei ir neturite – „Mario Tennis Fever“ išties gali iššaukti azartiškąją pusę net pačiame romiausiame vakarėlio dalyvyje.