„Didžiausias lūžis įvyksta tada, kai nustoji galvoti apie vietinę rinką ir pradedi kurti globaliai auditorijai. Tačiau tai kartu reiškia ir didesnę konkurenciją – šiandien žaidimų kūrėjai varžosi ne tik su regiono studijomis, bet ir su milžiniškomis komandomis JAV ar Azijoje“, – sako vienos didžiausių Lietuvoje veikiančių žaidimų kūrimo bendrovių „Nordcurrent“ vadovė Viktorija Trofimova.
Pasak jos, nors pastaraisiais metais industrija augo sparčiai, jos mastas vis dar palyginti nedidelis Europos kontekste. Pavyzdžiui, Šiaurės šalys – tokios kaip Suomija ar Švedija – turi daug didesnes žaidimų kūrimo ekosistemas ir pasaulyje žinomus leidėjus. Vis dėlto Lietuvos sektorius pamažu stiprina savo pozicijas regione. Jei dabartinės tendencijos išliks, prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus rinka galėtų augti ir priartėti prie 1 mlrd. eurų vertės ribos.
Regiono konkurencija
Baltijos šalių žaidimų industrija vystosi skirtingais tempais. Estija ilgą laiką buvo laikoma regiono IT lydere – čia pirmiausia susiformavo startuolių ekosistema, veikia ir kelios tarptautiniu mastu žinomos žaidimų studijos. Latvijoje sektorius mažesnis, tačiau pastaraisiais metais taip pat matomas augimas. Lietuva šiuo metu išsiskiria sparčiai didėjančiu darbuotojų skaičiumi ir keliomis didesnėmis studijomis, kurios dirba globalioje rinkoje.
Susiję straipsniai
Verta pažymėti, kad tarptautiniuose inovacijų vertinimuose Lietuva taip pat pamažu gerina savo pozicijas. Pagal „Global Innovation Index“ 2025 m. Lietuva užėmė 33-ią vietą tarp 139 pasaulio valstybių. Nors tai aukščiausias šalies rezultatas iki šiol, inovacijų ekosistema vis dar gerokai atsilieka nuo kai kurių Šiaurės Europos valstybių, kurios ilgą laiką investavo į kūrybinių technologijų sektorių.
Lietuvos žaidimų industrija auga, tačiau konkuruoti su, pavyzdžiui, Skandinavijos šalimis vis dar sudėtinga dėl kelių struktūrinių priežasčių. Viena svarbiausių – investicijų mastas ir ekosistemos brandumas. Šiaurės Europos valstybėse žaidimų kūrimo sektorius formavosi jau daugiau nei du dešimtmečius, todėl ten susikūrė stipri leidėjų, investuotojų ir studijų ekosistema.
Kova dėl talentų
Nors Lietuvoje netrūksta stiprių IT specialistų, žaidimų kūrimas reikalauja labai specifinių kompetencijų: žaidimų dizaino, žaidimų ekonomikos, duomenų analizės. Be to, žaidimų studijos dažnai konkuruoja su kitomis technologijų įmonėmis dėl tų pačių specialistų, todėl augančiam sektoriui pritraukti ir išlaikyti talentus tampa vis sudėtingiau.
„Vienas didžiausių Lietuvos išteklių – gabūs žmonės. Tačiau kartu tai ir vienas didžiausių iššūkių, nes konkurencija dėl talentų vyksta globaliai“, – teigia V. Trofimova.
Pasaulinio lygio projektai
Pasak V. Trofimovos, vienas Lietuvos žaidimų industrijos bruožų – nuo pat pradžių orientacija į pasaulinę rinką, nes vietinė auditorija tiesiog per maža.
„Kai žaidimas turi šimtus milijonų atsisiuntimų ir ilgą gyvavimo ciklą, jo kilmės šalis tampa antraeiliu dalyku. Tačiau tam reikia stiprios analitikos, ilgalaikės produkto priežiūros ir gebėjimo nuolat prisitaikyti prie rinkos pokyčių“, – sako ji.
Nors Lietuvos žaidimų kūrėjai vis dažniau pastebimi tarptautinėje rinkoje, sektoriaus ateitis priklausys nuo kelių veiksnių – talentų pasiūlos, investicijų į technologijas ir gebėjimo išlaikyti konkurencingumą globalioje rinkoje.
„Galimybių tikrai yra, bet žaidimų industrija yra labai dinamiška. Vienas sėkmingas projektas gali stipriai pakeisti studijos ar net viso sektoriaus situaciją, tačiau kartu rinka greitai keičiasi ir reikalauja nuolatinės adaptacijos“, – apibendrina V. Trofimova.