Remiantis naujausiais Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, gandrų populiacija šalyje išlieka gausi. Ji siekia apie 16,6 tūkst. perinčių porų, nors daugelyje Vakarų Europos šalių jie beveik išnykę. Gandrai yra konservatyvūs paukščiai, prisirišę prie savo lizdaviečių, todėl kasmet grįžta į tas pačias sodybas.
Kameros saugumui, o tada – gyvūnams stebėti
Būtent čia į pagalbą gamtos mylėtojams ateina kasdienės išmaniosios technologijos. Pasaulinės tyrimų bendrovės „Industry research“ naujausi duomenys rodo, kad Europos rinka sudaro apie 28–30 proc. pasaulinės išmanių stebėjimo kamerų rinkos, o apie 70 proc. ES gyventojų jau naudoja bent vieną interneto ryšiu veikiantį išmanų įrenginį. Prognozuojama, kad 2026–2035 m. namams skirtų kamerų rinka turėtų augti 35,46 proc.
„Nors statistiškai beveik pusė lauko kamerų Europoje įrengiamos tiesiog kiemų ar įvažiavimų saugumui, mes pastebime daug šiltesnę tendenciją. Žmonės vis dažniau investuoja į aukščiausios 2K ar 4K raiškos įrenginius, kurie šiandien sudaro jau daugiau nei pusę visų pardavimų. Ši technologija vaizdžiai tariant atidaro lietuviams langą į gamtą. Antra dažniausia namų kamerų naudojimo priežastis mūsų šalyje – gyvūnų stebėjimas. Pavyzdžiui, lietuviai su malonumu stebi gandrų kasdienybę“, – teigia M. Baltušis.
Susiję straipsniai
M. Baltušis pastebi, kad Lietuvos gyventojai dabar fiksuoja ne tik paukščius, bet ir laukinius gyvūnus – į sodybas užsukančias meškas, vilkus, lūšis ir kitus miško svečius. Pasak jo, įrengti tokią stebėjimo stotelę prie namų dabar labai paprasta.
„Stengiamės siūlyti vartotojams patogias kameras, kurias klientui lengva susimontuoti pačiam. Jas galima pritaikyti bet kokioje aplinkoje – įrenginiai palaiko arba tradicinį „Wi-Fi“, arba gali veikti per SIM korteles. Ir nors pirminė jų paskirtis dažniausiai būna saugumas, sumontavus tokią kamerą gamtoje, pavyzdžiui, ant medžio, galima stebėti įspūdingus kadrus, pavyzdžiui, kaip rytais kalena gandrai“, – sako M. Baltušis.
Vaizdus jau keičia DI
Bendrovės atstovas priduria, kad šiuolaikinių kamerų funkcionalumas nesibaigia ties saulėlydžiu. Didžioji dalis vaizdo kamerų turi naktinį matymą, todėl sutemus transliuoja kokybišką juodai ir baltai rodomą vaizdą, o kai kurie modeliai turi ir specialius apšvietimo sprendimus, kurie įsijungia reaguodami į aplinką.
Kas antra nauja kamera turi dirbtinio intelekto (DI) funkcijas, kurios išmaniai atpažįsta judesį ir sumažina klaidingų pranešimų skaičių. Todėl šeimininkai į telefoną gali gauti pranešimą vos tik ilgai lauktas sparnuotis nusileidžia į lizdą.
„Technologijos dažnai kaltinamos tuo, kad atitolina žmones nuo pasaulio, tačiau tai, kaip žmonės dabar išnaudoja kameras, rodo ką kita. Gebėjimas aukšta raiška ir pasitelkiant dirbtinį intelektą stebėti gyvūnų migraciją tiesiai iš savo kiemo rodo, kad inovacijos ne tik saugo turtą, bet ir leidžia pažinti gamtą. Gal net įtraukti vaikus į šį procesą ir susikurti naujų hobių“, – šypteli M. Baltušis.
Mokslininkų stebimi pažymėtieji gandrai šiuo metu jau keliauja į Lietuvą ir visai netrukus turėtų grįžti į gimtinę. Tad pavasaris – idealus metas ne tik pataisyti gandralizdžius, bet ir juos stebėti.