Šis nuosprendis ieškovams daugiau nei tūkstantyje panašių nagrinėjamų bylų suteikia reikšmingą teisinį svertą ir signalizuoja visam technologijų sektoriui, kad prisiekusiųjų teismai yra nusiteikę siekti socialinių platformų bendrovių atsakomybės už jų sukurtų funkcijų daromą žalą psichinei sveikatai.
Prisiekusiųjų teismas į visus septynis jam pateiktus klausimus abiejų bendrovių atžvilgiu atsakė teigiamai: nuspręsta, kad „Meta“ ir „YouTube“ neatsakingai kūrė ir valdė savo platformas ir kad jų neatsargumas buvo esminis veiksnys, padaręs žalą ieškovei.
Prisiekusieji taip pat nusprendė, kad abi bendrovės žinojo arba turėjo žinoti, jog jų paslaugos kelia pavojų nepilnamečiams, kad jos tinkamai neįspėjo naudotojų apie šį pavojų ir kad protingas ir atsargus platformos operatorius būtų tai padaręs.
Susiję straipsniai
Prisiekusieji priteisė 3 mln. JAV dolerių kompensacijos už žalą. Bendrovei „Meta“ priskirta 70 proc. atsakomybės už ieškovei padarytą žalą – 2,1 mln. JAV dolerių, o „YouTube“ – likę 30 proc., t. y. 900 tūkst. JAV dolerių.
Antrajame etape prisiekusieji priteisė dar 3 mln. JAV dolerių baudinių nuostolių, nes nuspręsta, kad abi bendrovės veikė piktybiškai, represyviai ar sukčiaudamos.
Abi bendrovės pareiškė nuosprendį skųsiančios. „Ši byla klaidingai suvokia „YouTube“, kuris yra atsakingai sukurta transliacijų platforma, o ne socialinių tinklų svetainė“, – sakė „Google“ atstovas Jose Castaneda. „Meta“ atstovas spaudai teigė, kad jie „pagarbiai nesutinka su nuosprendžiu“, pridurdamas, kad „paauglių psichinė sveikata yra labai sudėtingas dalykas ir negali būti siejama su viena programėle“.
Ieškovė išskiria poveikį jos savivertei
Ieškovė, teismo dokumentuose įvardijama inicialais K.G.M., o posėdžiuose vadinta Kaley, pradėjo naudotis „YouTube“, kai jai buvo šešeri. Mergaitė atsisiuntė programėlę į savo „iPod Touch“, norėdama pažiūrėti vaizdo įrašus apie lūpų blizgesį ir tam tikrą vaikams skirtą internetinį žaidimą.
Prie socialinio tinklo „Instagram“ ji prisijungė būdama devynerių, apeidama blokavimo priemones, kurias jos motina buvo nustačiusi, kad dukra negalėtų naudotis šia platforma.
Kaley pasakojo prisiekusiesiems, kad beveik nuolatinis socialinių tinklų naudojimas rimtai paveikė jos savivertę. Ji teigė, kad dėl naudojimosi programėlėmis ji metė hobius, nuolat lygindavosi su kitais, jai taip pat labai sunkiai sekdavosi susirasti draugų.
Baigiamosiose kalbose ieškovės advokatas Markas Lanieras pateikė šią bylą kaip įmonių godumo pavyzdį. Pasak jo, tokios funkcijos kaip begalinis slinkimas, vaizdo įrašų automatinis paleidimas, pranešimai ir patiktukų skaičiavimas buvo sukurtos siekiant skatinti kompulsinį naudojimąsi platformomis tarp jaunų žmonių.
Kalba apie „egzistencinė grėsmę“ platformoms
„Meta“ ir „YouTube“ per visą teismo procesą tvirtino, kad Kaley psichinės sveikatos problemos nieko bendro su jų platformomis neturėjo. „Meta“ advokatas siekė kalbėti apie jos gyvenimą šeimoje ir sudėtingus santykius su tėvais, o „YouTube“ ginčijo, kiek laiko Kaley iš tiesų praleido jų platformoje.
Prisiekusieji atmetė abiejų šalių gynybos argumentus visais septyniais jų svarstymui iškeltais klausimais.
Į atsakovų sąrašą iš pradžių buvo įtrauktos ir platformos „TikTok“ bei „Snapchat“, tačiau šios bendrovės prieš prasidedant teismui pasiekė susitarimą, kurio sąlygos nebuvo atskleistos.
Toje pačioje Los Andželo teismo salėje vyks dar du panašios istorinės svarbos teismo procesai, kurių rezultatai greičiausiai nulems, ar socialinių tinklų bendrovės toliau mėgins gintis teisinėmis priemonėmis, ar visgi sieks platesnio susitarimo, galbūt įskaitant savo platformų veikimo perkūrimą.
Baudų dydžiai tėra lengvas sudrausminimas „tokioms įmonėms kaip „Meta“ ir „YouTube“, kurios yra dvi didžiausios reklamos pardavėjos pasaulyje“, sakė socialinės medijos sektorių stebinčios įmonės „Scalable“ atstovė Jasmine Enberg.
„Tačiau jei šios įmonės bus priverstos perkurti savo produktus, tai kels egzistencinę grėsmę jų verslo modeliams“, – pabrėžė J. Enberg.
Antradienį JAV Naujosios Meksikos valstijos prisiekusiųjų kolegija kitoje byloje pripažino „Meta“ atsakingą už vaikams keliamą pavojų, nes jos platformose vaikai neapsaugomi nuo seksualinių grobuonių ir kitų grėsmių.
Valstijos prokurorai siekė maksimalios 2,2 mlrd. JAV dolerių sumos žalai atlyginti, tačiau prisiekusiųjų kolegija priteisė mažesnę 375 mln. JAV dolerių sumą.