Analitikė R. Švelniūtė teigia, kad duomenų sistema „Savivaldos DataLab“ suteikia galimybę vienoje vietoje matyti skirtingus duomenis apie gyventojus, teritorijas ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, vertinant potvynių riziką. Agentūra sukūrė interaktyvų žemėlapį, leidžiantį tiksliai įvertinti galimas potvynių rizikas ir nustatyti, kiek ir kokių gyventojų bei pastatų patenka į užliejamas teritorijas.
„Savivaldybės darbuotojas prisijungęs prie aplikacijos – prie duomenų ežero – gali labai aiškiai ir konkrečiai nustatyti, kurioje teritorijoje kiltų potvynio grėsmė, kiek namų būtų užlieta, kiek žmonių tuose namuose gyvena ir kiek iš jų yra socialiai pažeidžiami asmenys, todėl jiems reikės suteikti pagalbą“, – komentavo R. Švelniūtė.
„Tai suteikia galimybę planuoti savo veiksmus remiantis duomenimis, o ne spėjimais ar prielaidomis“, – pridūrė ji.
Susiję straipsniai
Pasak jos, kai visi duomenys yra vienoje sistemoje, savivaldybės ar organizacijos gali labiau susitelkti efektyviai veikti, kadangi joms nebereikia pačioms jų rinkti ir tikrinti.
„Mes pasirūpiname, kad duomenys būtų parengti ir pateikti, o savivaldybių civilinės saugos specialistai ir asmenų su negalia koordinatoriai, žinodami ir matydami visą reikiamą informaciją, vykdo savo tiesiogines pareigas, tai yra teikia paslaugas, nes jau žino, kam jas būtina teikti, kokie žmonės ir kur gyvena ir kokios pagalbos reikia socialiai pažeidžiamiems gyventojams“, – teigė R. Švelniūtė.
R. Švelniūtės teigimu, kol nebuvo sukurta bendra duomenų sistema, savivaldybės dažniausiai remdavosi apytikriais duomenimis.
„Didžioji dalis savivaldybių tiesiog spėdavo, kiek toje gyvenvietėje arba teritorijoje, kurioje gali kilti potvynis, gali gyventi žmonių arba kiek toje seniūnijoje yra asmenų su negalia. Nebuvo duomenų, kuriais būtų galima pasitikėti ir jais remiantis priimti reikiamus sprendimus“, – sakė ji.
Valstybės duomenų agentūros analitikės teigimu, šiuo metu duomenų ežere yra pateikiamos šešios su civiline sauga susijusios duomenų aplikacijos, apimančios tokias temas kaip potvyniai, kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos, taip pat duomenys apie asmenis su negalia ar senjorus.
Duomenų sistema Vilniuje išbandyta ruošiantis potvyniui
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus patarėjas Andžejus Romeiko teigia, kad bendra duomenų sistema suteikia galimybę greitai identifikuoti gyventojus rizikos zonose ir suplanuoti reikalingus resursus.
„Anksčiau, kai ekstremalaus įvykio metu prireikdavo duomenų čia ir dabar iš skirtingų šaltinių, būdavo labai sunku juos gauti, nes institucijos vienus duomenis renka ir skelbia, o kitų – ne. Kai visi duomenys yra vienoje sistemoje, tereikia žinoti, kokių duomenų tau reikia, kaip jie yra pavadinti ir ar turi prieigą prie tų duomenų“, – komentavo A. Romeiko.
Pasak jo, Valstybės duomenų agentūros sukurta „Savivaldos DataLab“ sistema Vilniaus miesto savivaldybė praktikoje naudojosi ne kartą. Vienas tokių atvejų – pasirengimas šių metų pradžioje kilusiai potvynio rizikai.
„Duomenų sistemoje matydami visas teritorijas ir galimus potvynio scenarijus nustatėme, kuriose vietose ir kuriuose pastatuose, privačiuose ar daugiabučiuose namuose, patenkančiuose į rizikos zoną, gyvena asmenys turintys negalią“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus patarėjas.
„Tuomet informavome seniūnijas, kad reikia pasiekti tą vietą, kur gyvena negalią turintis žmogus, jam suteikti informaciją apie galimas rizikas, grėsmes ir papasakoti, kaip tam ruošiamės, ką darysime“, – teigė jis.
Taip pat A. Romeiko pažymėjo, kad sistemos duomenys buvo praktiškai panaudoti ir praėjusių metų rudenį, planuojant ir vykdant gyventojų evakavimą kilus gaisrui bendrovės „Jozita“ teritorijoje esančioje dujų skirstymo stotyje.
„Vėlgi nustatėme, kiek savivaldybėje yra žmonių, patenkančių į pavojaus zoną, taip pat, kiek tarp jų yra asmenų su negalia, informavome nevyriausybines organizacijas, kurios evakavimo metu telkia mums pagalbą, kad reikia pervežti vieną asmenį iš rizikos zonos į kolektyvinės apsaugos statinį“, – teigė jis.
„Remdamiesi duomenimis, sužinome, kur yra žmonės, galime greitai iki jų nuvykti ir sužinoti, ar yra, kas jais pasirūpins, prireikus suteikti pagalbą juos evakuojant“, – pabrėžė A. Romeiko.
Šiuo metu prie „Savivaldos DataLab“ sistemos yra prisijungusios visos šalies savivaldybės. Dažniausiai, pasak analitikės R. Švelniūtės, savivaldybių specialistai naudoja duomenis apie asmenis su negalia, civilinę ir socialinę saugą, demografinę informaciją.
Valstybės duomenų agentūra pabrėžia, kad duomenų saugumas užtikrinamas taikant šifravimą ir ribojant galimybes sujungti skirtingus duomenų rinkinius. Savivaldybėms teikiami tik jų funkcijoms vykdyti reikalingi, pagal konkrečias temas parengti duomenys.
ELTA primena, kad Lietuvoje baigiamas įgyvendinti projektas „Valstybės informacinių išteklių integravimas į duomenų ežerą“, kurio metu Valstybės duomenų agentūra surinko ir susistemino iki šiol fragmentuotus daugiau nei 600 valstybės ir savivaldybės institucijų duomenis, sukurdama vientisą duomenų ekosistemą.
Analitinė erdvė savivaldybėms „Savivaldos DataLab“ – šio projekto dalis. Visoms savivaldybėms suteikiamas įrankis, skirtas švietimo, pažeidžiamiausių visuomenės grupių evakuacijos ir infrastruktūros temoms analizuoti, pasirengimui krizėms stiprinti. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis.
Bendras naujienų agentūros ELTA ir Valstybės duomenų agentūros turinio projektas „Valstybės duomenų ežeras“.