Remiantis Britų muziejaus „Portable Antiquities Scheme“ programa ir Amgueddfa Cymru – Velso muziejumi , metalų ieškiklio savininkas 2024 m. monetą aptiko lauke netoli Elsingo – kaimo Norfolke, Anglijos rytinėje pakrantėje, kuris buvo vienas iš pirmųjų vikingų armijos užkariautų regionų.
Moneta buvo paversta pakabuku arba medalionu, kad ją būtų galima nešioti ant virvelės po kaklu, o nepriklausomas numizmatas Simonas Couplandas „BBC News“ teigia, kad ji tikriausiai priklausė vienam iš įsibrovėlių vikingų.
Svarbu paminėti, kad moneta buvo pagaminta iš gryno aukso ir buvo ankstesnių monetų – solidų – kurias apie 50 metų anksčiau nukaldino Karolingų imperatorius Liudvikas Pamaldusis (Karolio Didžiojo sūnus) imitacija.
Susiję straipsniai
Originalūs solidai buvo skiriami aukšto rango Karolingų dinastijos bajorams, bet vėlesnės kopijos – tikriausiai pagamintos Fryzijoje – teritorijoje, kuri dabar apima šiaurės Nyderlandus ir vakarinę Vokietijos dalį – buvo naudojamos kaip „nešiojamas turtas“ visoje Skandinavijoje.
Tikėtina, kad šią monetą kaip talismaną nešiojo vienas iš vikingų užkariautojų. „Norfolko radinys yra ypač gražus pavyzdys, palyginti su dauguma kitų“, – sako S. Couplandas.
Auksinis pakabukas
Šiuo metu vyksta oficialus tyrimas, siekiant nustatyti, ar šis daiktas yra „lobis“, kuris turi būti perduotas arba parduotas muziejui. Norfolko Norvičo pilies muziejus jau pareiškė susidomėjimą.
Remiantis „Portable Antiquities Scheme“ tinklalapyje pateikta informacija, aukso moneta yra du kartus pradurta virš imperatoriaus Liudviko, kurį ji vaizduoja, galvos – o tai rodo, kad „galvos“ pusė turėjo būti atsukta į priekį, kai ji buvo nešiojama kaip medalionas.
Kitoje monetos pusėje pavaizduotas krikščioniškas kryžius, kuris tikriausiai nebuvo mėgstamas jį nešiojusio vikingų užkariautojo (vikingai ir kiti skandinavai, pradedant centrine Danijos karalyste, pradėjo atsiversti į krikščionybę tik X a. pabaigoje).
Vikingų kariuomenė, kurią krikščioniškieji anglai vadino „Didžiąja pagonių armija“, pradėjo savo invaziją 865 m. vadovaujama danų vadų Ivaro Bekaulio (neaišku, ką reiškia ši jo pravardė), Halfdano ir Ubbos. Visi trys vadai tvirtino esą legendinio vikingų herojaus ir karaliaus Ragnaro Lothbroko, kuris žinomas iš skandinavų sagų, sūnūs.
Ekspertai diskutuoja, ar armiją sudarė vos 1000 vikingų karių, ar daugiau nei 5000 – bet kovoms tęsiantis, 871 m. jie sulaukė pastiprinimo iš Skandinavijos, o 878 m. vikingų vadai dėl Danelaw derėjosi su anglų karaliumi Alfredu Didžiuoju.
Šis susitarimas neleido įsibrovėliams užimti Alfredo žemių ir daugiau nei 50 metų didžiojoje Anglijos rytų bei šiaurės dalyje buvo įkurta vikingų karalystė su unikaliais įstatymais. Per ateinančius dešimtmečius Alfredo įpėdiniai vėl prijungė vikingų teritorijas prie Anglijos karalystės, kuri 1066 m. buvo užkariauta normanų, rašo „Live Science“.