Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, „Rheinmetall“ daugiau nei keturis kartus padidino vidutinio kalibro šaudmenų metinę gamybą, o artilerijos šaudmenų gamybą padidino nuo 70 000 iki 1,1 milijono vienetų, balandį sakė generalinis direktorius Arminas Pappergeris.
Vidutinio kalibro šaudmenys yra didesni už kulkas, naudojamas kulkosvaidžiuose, bet mažesni už sviedinius, kuriais šaudo populiarios artilerijos sistemos – pavyzdžiui, haubicos. Jie paprastai naudojami tankų ar šarvuotų transporto priemonių – pavyzdžiui, JAV kariuomenės pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ – automatiniuose pabūkluose.
Europos šalys skuba papildyti karines atsargas po to, kai praėjusiais metais JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo NATO nares, kad jos turi daugiau išleisti gynybai ir mažiau pasikliauti JAV.
Susiję straipsniai
Europa dešimtmečiais stipriai rėmėsi Vašingtono kariniais ištekliais žemyne, įskaitant brangias gynybos sistemas, kurias teikia JAV kariuomenė. Tačiau JAV aiškiai pareiškė, kad nori sutelkti dėmesį į Indijos-Ramiojo vandenyno regioną ir grėsmę, kurią kelia Kinijos galia, o ne remti Europą.
Praėjusiais metais D. Trumpo administracija atšaukė didelę dalį ginklų ir karinės paramos Ukrainai, o šiuo metu yra įstrigusi ilgėjančiame konflikte Artimuosiuose Rytuose, nes karas su Iranu tęsiasi jau trečią mėnesį. Tačiau dar iki karo su Iranu Europos šalys buvo paskelbusios apie savo planus stiprinti savo gynybos pajėgumus.
Nerimas dėl to, ar D. Trumpo vadovaujamos JAV ateitų į pagalbą Europai Rusijos agresijos atveju, paskatino politinius veiksmus, kuriais siekiama sustiprinti žemyno ginkluotąsias pajėgas, ypač turint omenyje, kad pastaruosius ketverius metus Europos šalys į Ukrainą siunčia savo šaudmenų atsargas ir kitą karinę įrangą.
Atsižvelgdamos į tai, 2025 m. birželį NATO šalys įsipareigojo per ateinantį dešimtmetį kasmet skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) karinėms pajėgoms ir susijusioms infrastruktūros išlaidoms.
Prieš praėjusią vasarą kelios šalys nevykdė ankstesnio aljanso gynybos išlaidų tikslo – 2 proc. BVP – o šis padidėjimas yra reikšmingiausias karinių investicijų augimas visoje Europoje per pastaruosius dešimtmečius.
Pasaulinės karinės išlaidos praėjusiais metais, palyginti su 2024 m., padidėjo beveik 3 proc. – daugiausia dėl 14 proc. išaugusių Europos gynybos išlaidų, balandį pranešė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas yra sakęs, kad Europa turėtų mažiau pasikliauti JAV, ir nuo to laiko, kai pernai atėjo į valdžią, ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas padidinti Vokietijos gynybos išlaidas, taip nutraukdamas dešimtmečius trukusią šalies politiką, kuria po Antrojo pasaulinio karo buvo vengiama karinių investicijų.
Gynybos ministras Borisas Pistoriusas balandį pareiškė, kad Vokietija planuoja iki 2039 m. – praėjus šimtmečiui nuo to pražūtingo pasaulinio konflikto pradžios – turėti „stipriausią konvencinę kariuomenę Europoje“.
Vakarų šalių kariuomenėse yra didelė šaudmenų paklausa – ypač artilerijos sistemų sviedinių – kurie mūšio metu saugo karius ir leidžia pataikyti į ypač svarbius taikinius – pavyzdžiui, sandėlius ir vadavietes.
„Rheinmetall“ teigė, kad nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, didina šaudmenų gamybą.
Artilerijos šaudmenys, ypač 155 mm kalibro, yra ypač paklausūs, nes jų buvo sunaudota daug Ukrainos mūšio laukuose. Šis kalibras plačiai naudojamas NATO šalyse, tačiau Vakarų gynybos įmonės turėjo išplėsti savo gamyklas ir statyti naujus objektus, kad patenkintų Ukrainos ir Europos kariuomenių, besirūpinančių dėl būsimų konfliktų su Rusija, paklausą.
„Rheinmetall“ yra viena didžiausių 155 mm šaudmenų gamintojų ir teigė, kad praėjusių metų rugpjūtį atidaryta nauja gamykla taps didžiausia šaudmenų gamykla Europoje.
NATO turi teikti pirmenybę šaudmenų įsigijimui, taip pat kitoms karinėms pajėgoms – pavyzdžiui, oro gynybai, teigė aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte.
Parengta pagal „Newsweek“.