Atsakomybė už nekokybiškus gaminius griežtėja: vartotojams – daugiau teisių, verslui – nauja atsakomybė

Advokatų profesinės bendrijos TEGOS Mažmeninės ir didmeninės prekybos grupės vadovė, advokatė Indrė Barauskienė pabrėžia, kad naujasis reguliavimas reikšmingai keičia nusistovėjusią praktiką.

„Nauju reguliavimu siekiama sumažinti nekokybiškumo įrodinėjimo naštą ir užtikrinti, kad atsakomybė būtų nustatoma aiškiau“, – sako I. Barauskienė.

Šie pokyčiai į nacionalinę teisę perkeliami įgyvendinant 2024 m. priimtą Europos Sąjungos direktyvą, o naujos nuostatos turėtų įsigalioti 2026 m. gruodžio 9 d.

Anot I. Barauskienės, vienas reikšmingiausių pokyčių – išplėsta „gaminio“ sąvoka. Nuo šiol atsakomybė apims ne tik fizinius daiktus, bet ir programinę įrangą bei dirbtinio intelekto sprendimus.

„Iki pakeitimų skaitmeninių produktų gamintojai sutartomis nuostatomis siekdavo riboti savo atsakomybę, tačiau po naujų pakeitimų tai padaryti bus gerokai sunkiau“, – pažymi I. Barauskienė.

Naujos taisyklės reikšmingai keičia žaidimo taisykles ne tik vartotojams, bet ir verslo subjektams – ypač tiems, kurie prekiauja importuotomis prekėmis ar veikia kaip tarpininkai tiekimo grandinėje.

Pagal naująjį reguliavimą platintojas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės gaminių atsiradusią žalą, jeigu per mėnesį nuo nukentėjusio asmens prašymo gavimo dienos nepraneša jam apie Europos Sąjungoje (ES) įsteigto gamintojo, importuotojo ar kito atsakingo subjekto tapatybę.

„Tai fundamentalus pokytis platintojams ir didmenininkams. Iki šiol jie galėjo jaustis saugiai – atsakomybė pirmiausia tekdavo gamintojui ir mažmeniniam pardavėjui. Dabar, jei per mėnesį nepavyksta nurodyti atsakingo ES subjekto, platintojas pats tampa atsakovu. Tai reiškia, kad sutartiniai susitarimai dėl to, kaip bus šios prievolės vykdomos tarp gamintojų, platintojų, importuotojų ir mažmeninės prekybos subjektų, tampa ne tik gera praktika, bet ir teisine būtinybe“, – pabrėžia advokatė I. Barauskienė.

Ji pateikia pavyzdį: Lietuvos mažmenininkas internetu parduoda išmanųjį namų prietaisą, pagamintą Kinijoje. Prietaise esanti programinė įranga sugenda ir sunaikina vartotojo duomenis. Vartotojas patiria žalą ir kreipiasi į pardavėją. Pardavėjas per mėnesį negali nurodyti ES įsisteigusio gamintojo ar importuotojo ir pats tampa atsakovu už visą padarytą žalą.

Naujasis reguliavimas plečia ir atlygintinos žalos apimtį. Be žalos sveikatai ar turtui, atsiras galimybė reikalauti kompensacijos ir už duomenų praradimą ar sugadinimą.

Taip pat panaikinama iki šiol galiojusi 500 eurų minimali riba, todėl reikalavimai galės būti reiškiami ir dėl mažesnės žalos.

TEGOS teisininkė Viktorija  Višnevskaja pabrėžia, kad viena svarbiausių naujovių – palengvinta įrodinėjimo pareiga.

„Tam tikrais atvejais bus preziumuojama, kad gaminys yra netinkamos kokybės, pavyzdžiui, jei jis akivaizdžiai neveikia taip, kaip turėtų, arba neatitinka saugumo reikalavimų. Tai reikšmingai palengvins vartotojų galimybes apginti savo teises“, – aiškina V. Višnevskaja.

Anot jos, šie pokyčiai suteiks daugiau aiškumo ir sustiprins vartotojų poziciją ginčuose.

„Svarbiausia žinutė – jei dėl produkto patiriama žala, atsakingas asmuo turės būti identifikuojamas aiškiai, o pats žalos atlyginimo procesas taps paprastesnis ir efektyvesnis“, – pažymi ji.

Verslo požiūriu solidariosios atsakomybės įtvirtinimas yra vienas jautriausių naujojo reguliavimo aspektų: jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų veiksmų, šie asmenys atsako solidariai. Praktikoje tai reiškia, kad nukentėjęs asmuo gali pareikšti visą reikalavimą bet kuriam tiekimo grandinės dalyviui – tiek gamintojui, tiek importuotojui, tiek pardavėjui.

„Nukentėjęs asmuo paprastai kreipsis į tą subjektą, kurį lengviausia rasti ir iš kurio paprasčiausia išsireikalauti žalos atlyginimo. Dažniausiai tai bus pardavėjas – ne gamintojas. Solidarioji atsakomybė reiškia, kad mažmenininkas gali prisiimti visą žalos atlyginimo naštą ir tik po to bandyti ją susigrąžinti iš kaltojo tiekimo grandinėje“, – aiškina teisininkė V. Višnevskaja.

Pažymėtina, kad ekonominės veiklos vykdytojo atsakomybė nemažinama, jeigu žala atsirado ir dėl netinkamos gaminio kokybės, ir dėl trečiojo asmens veiksmų ar neveikimo. Tai reiškia, kad daugeliu atvejų net kibernetinės atakos ar kitų asmenų nusikalstami veiksmai neatleidžia verslo nuo atsakomybės.

„Tai ypač aktualu parduodant išmaniuosius prietaisus ar kitus prie interneto jungiamus produktus. Jei įrenginys turi kibernetinio saugumo spragą ir dėl to atsiranda žala, pardavėjas negali teigti, kad tai ne jo problema, nes kibernetinę ataką įvykdė tretieji asmenys“, – pažymi V. Višnevskaja.

Vis dėlto, net ir supaprastinus reguliavimą, ekspertės ragina vartotojus išlikti atidiems.

„Net ir esant palankesniam teisiniam reguliavimui, svarbu išsaugoti pirkimo dokumentus ir atkreipti dėmesį, iš ko perkamos prekės. Tai gali turėti lemiamą reikšmę sprendžiant ginčą“, – teigia V. Višnevskaja.

Anot eksperčių, kryptis aiški – vartotojų apsauga stiprėja, o atsakomybė už netinkamos kokybės gaminius tampa ne tik platesnė, bet ir realiai pritaikoma praktikoje. Tačiau tuo pat metu keičiasi ir verslo aplinka: platintojams, importuotojams ir e. prekybos platformoms artėja esminiai pokyčiai, kuriems pasiruošti reikia jau šiandien.