„Geran-5“ buvo parodytas Rusijos valstybinėje televizijoje per parado transliaciją, ir tai buvo pirmasis patvirtintas jo viešas parodymas. Dronas yra maždaug 6 metrų ilgio, o jo sparnų plotis siekia iki 5,5 metro, todėl jis priklauso visiškai kitai dydžio klasei nei sraigtiniais varikliais varomos „Geran-1“ ir „Geran-2“ sistemos, kurių Rusija tūkstančius paleido į Ukrainą. Ankstesnės versijos yra ikigarsiniai, stūmokliniu varikliu varomi bepiločiai, sukurti pagal Irano „Shahed-136“ modelį – o „Geran-5“ yra varomas reaktyviniu varikliu. Šis skirtumas turi įtakos tiek greičiui, tiek akustiniam ir radaro signalų profiliui, kurį dronas siunčia oro gynybos operatoriams, bandantiems jį aptikti ir perimti.
Ukrainos gynybos žvalgybos direkcija (GUR) įvertino, kad „Geran-5“ konstrukcija labai panaši į Irano smogiamąjį droną „Karrar“ – o tai rodo, kad jo kūrime buvo panaudotos Irano technologijos.
Pasak analizės, „Geran-5“ valdymo ir kontrolės architektūra atskleidžia navigacijos sistemą, kurioje sujungtos kelios dubliuojančios sistemos, taip apsunkinančios trukdžių ir apgaulės veikimą. Remiantis turimais techniniais duomenimis, dronas turi skrydžio valdiklį, būdingą kitiems „Geran“ serijos bepiločiams, kartu su inercine navigacijos sistema „SADRA/MINSOO“, palydovine navigacijos sistema „Kometa-M12“, 12 elementų CRP antena, ir telemetrijos duomenų perdavimo sistema „Tracker V3“, sukurta „Raspberry Pi“ mikrokompiuterio su 3G ir LTE modemais pagrindu. „Mesh“ tinklo naudojimą įgalina modemas „Xingkai Tech XK-F358“. Elektroninių komponentų bazę sudaro Kinijoje, JAV ir Vokietijoje pagaminti elementai – tai tiekimo grandinės profilis, kurį Vakarų eksporto kontrolės institucijos nuo 2022 m. bando sutrikdyti, tačiau kol kas nesėkmingai.
Susiję straipsniai
Inercinės ir palydovinės navigacijos bei mobiliojo ryšio duomenų perdavimo derinys sukuria daugiasluoksnę navigacijos architektūrą, kuri išlieka iš dalies funkcionali net ir tada, kai atskiri sluoksniai yra trikdomi arba apgaulingai imituojami.
Ukrainos elektroninės kovos vienetai sukaupė nemažai patirties įveikiant „Geran“ serijos dronus naudojant GPS signalų klastojimą ir signalų trukdymą, tačiau ginklas, kuris sutrikus palydoviniam ryšiui gali pasikliauti inercine navigacija, ir išlaikyti duomenų ryšį per komercinę mobiliojo ryšio infrastruktūrą, kelia žymiai didesnę problemą nei dronas, priklausantis nuo vieno navigacijos režimo.
Ypač verta paminėti „Raspberry Pi“ pagrįstą telemetrijos sistemą – ji atspindi tą patį komercinių komponentų integravimo modelį, kuris būdingas visai „Geran“ programai ir kurį, atsižvelgiant į susijusios įrangos dvejopo naudojimo pobūdį, sunku sustabdyti vien tik eksporto kontrolės priemonėmis, rašo „Defence Blog“.
Pagal palydovinius vaizdus jau nustatyta, kad su „Geran-5“ susijusi paleidimo infrastruktūra siejama su dronų baze Oriolo mieste (Rusijoje). Remiantis palydovinių stebėjimų ataskaitomis, naujojo drono paleidimo sistemos ilgis siekia maždaug 80 metrų – tai tris kartus daugiau nei „Shahed“ tipo ginklams naudojamų paleidimo bėgių ilgis. Šis masto skirtumas reiškia žymiai sunkesnį ir greitesnį ginklą, kuriam reikia ilgesnio įsibėgėjimo atstumo, kad pasiektų skrydžio greitį, ir suteikia analitikams matomą žemės paviršiaus požymį, kurį jie gali naudoti „Geran-5“ dislokavimų stebėjimas naudojant komercinius palydovus.
Reaktyviniu varikliu varomo tolimųjų nuotolių rusiško drono kamikadzės operacinės pasekmės apima ne tik vien greitį. Didesnis artėjimo prie tikslo greitis sutrumpina oro gynybos sistemoms skirtą reagavimo laiką, todėl taškinės gynybos ginklai turi reaguoti greičiau, o sistemų, optimizuotų kovai su lėtesniais sraigtiniais ginklais, tikimybė juos perimti sumažėja.
Didesnis dydis paprastai koreliuoja su didesne kovine galvute – nors „Geran-5“ naudingasis krovinys turimuose šaltiniuose nėra patvirtintas.
Dėl minėto nuotolio, greičio ir daugiasluoksnės navigacijos architektūros derinio „Geran-5“ yra galingesnis ir atsparesnis ginklas nei bet kuris kitas esamos „Geran“ šeimos bepilotis, kuris jau dabar daro didelę žalą Ukrainos infrastruktūrai, apibendrina „Defence Blog“.