„Martyn Tech“ pristatė „Adis“ – su palydoviniu ryšiu susietą sunkųjį droną bombonešį, kuris leidžia jo operatoriui vykdyti misijas iš bet kurios vietos pasaulyje, pašalinant tradicinį apribojimą, dėl kurio dronų pilotai turi būti vos kelių kilometrų atstumu nuo puolamų taikinių.
Palydovinis ryšio kanalas, kuris išskiria „Adis“ iš daugumos šiuo metu naudojamų kovos lauko dronų, pašalina tai, ką inžinieriai vadina „radijo horizonto problema“. Įprastas dronas, valdomas antžeminiu radijo siųstuvu, gali skristi tik tiek, kiek siekia radijo signalas – o praktikoje tai reiškia, kad operatorius turi būti maždaug 10–30 kilometrų atstumu nuo orlaivio, priklausomai nuo reljefo, antenų sistemų ir elektroninės karo veiksmų sąlygų.
Šis artumo reikalavimas visą konflikto laiką kėlė didelį pavojų Ukrainos dronų operatoriams, nes Rusijos pajėgos išmoko nustatyti dronų valdymo stočių buvimo vietą radijo dažnių aptikimo būdu ir jas atakuoti artilerija bei priešdroninėmis sistemomis.
Susiję straipsniai
Dronas, kuris ryšį palaiko per komercinius palydovinius tinklus, o ne tiesioginį radijo ryšį, nutraukia tą geografinį ryšį tarp operatoriaus ir orlaivio, leidžiant pilotui dirbti iš vietos, esančios toli nuo fronto, tuo tarpu dronas veikia virš jo esančioje ginčytinoje oro erdvėje.
„Martyn Tech“ vadovas Ilja Samoškinas papasakojo, kas paskatino „Adis“ kūrimą ir ką įmonė įdiegė į platformą, ko kol kas negali visiškai atskleisti: „Adis“ – tai ne tik naujas dronas, bet ir logiška mūsų produktų linijos evoliucija. Jis buvo sukurtas tiesiogiai reaguojant į fronto prašymus vykdyti sudėtingas smogiamąsias misijas, minavimą ir logistiką esant ribotam radijo ryšio nuotoliui. Dronas taip pat buvo integruotas į kovos scenarijus, kurie padarys kritinius nuostolius priešui, tačiau apie juos galėsime kalbėti tik po mūsų pergalės.“
„Martyn Tech“ patvirtinti bandymų operaciniai našumo rodikliai suteikia konkretų vaizdą, ką „Adis“ gali gabenti ir kokiu atstumu. Standartinis drono kovos spindulys siekia 20 km su 10 kg naudinguoju kroviniu – tai bazinė specifikacija, apibrėžianti jo naudingumą fronto linijoje smūginių misijų ir aprūpinimo tikslais.
Bandymų metu šis bazinis rodiklis buvo viršytas abiem kryptimis: orlaivis nugabeno 12 kg krovinį 20 km atstumu, parodydamas, kad naudingasis krovinys viršija nominalią specifikaciją, ir atliko 50 km skrydį, gabenant 3 kg krovinį – parodydamas, kad ilgo nuotolio misijos yra įmanomos, kai krovinio reikalavimai yra lengvesni. Skrydžio trukmė su vienu akumuliatoriaus įkrovimu siekia maždaug vieną valandą, o bendras nuotolis ir trukmė ribojami tik akumuliatoriaus talpa, o ne kokiais nors fiksuotais konstrukciniais apribojimais.
Pats dronas pavadintas pagal 72-osios atskiriosios mechanizuotosios brigados karį, kuris kovojo su šaukinio ženklu „Adis“ ir 2022 m. birželį žuvo Donecko srityje, gindamas Ukrainą nuo Rusijos agresijos. Brigada, kurioje jis tarnavo, buvo vienas iš labiausiai įsitraukusių Ukrainos dalinių per visą konfliktą, kovodamas Donecko kryptyje, kur vyko vieni iš intensyviausių sausumos mūšių.
Modulinė konstrukcija, leidžianti greitai pritaikyti droną skirtingiems užduočių tipams, yra praktiškas atsakas į operatyvinę realybę, su kuria susiduria Ukrainos dronų daliniai. Platforma, kuriai reikalingi atskiri variantai smūginių, logistikos ir minavimo užduotims, užkrauna didelę logistikos ir mokymo naštą daliniams, kuriems gali tekti per tą pačią operatyvinę dieną keisti šias funkcijas. „Adis“ pritaikytas visoms trims užduotims: smogiamosioms misijoms, kurių metu į priešo pozicijas, įrangą ir personalą metami įvairių tipų šaudmenys; tiksliam minavimui, pasinaudojant drono gebėjimu nusileisti bet kurioje maršruto vietoje, kad minos būtų išdėstytos priešo logistikos maršrutuose su tokiu tikslumu, kurio nei artilerija, nei numetimas iš oro negali pasiekti; ir logistikos aprūpinimui, pristatant vandenį, maistą, medicinines prekes ir šaudmenis į priekinės linijos pozicijas, kurių neįmanoma saugiai pasiekti tradiciniais antžeminio transportavimo būdais.
Naktiniams skrydžiams optimizuotos skrydžio charakteristikos atspindi dar vieną pamoką, išmoktą tiesiogiai konflikte. Dienos metu vykdomi dronų skrydžiai virš ginčytinos oro erdvės kelia grėsmę, kad orlaiviai bus pastebėti vizualiai ir aptikti optinėmis sekimo sistemomis, kuriomis vis dažniau aprūpinamos Rusijos gynybinės pozicijos. 65 km/h kreiserinis „Adis“ greitis ir 400 metrų standartinis skrydžio aukštis – kartu su daugiarotorio orlaivio akustiniu profiliu tokiame aukštyje ir greičiu – leidžia jam būti praktiškai negirdimam ir nematomam nuo žemės stebėtojams tamsoje. O maksimalus 90 km/h greitis suteikia manevravimo atsargą, kai orlaiviui reikia greitai išskristi iš ginamos zonos po krovinio išmetimo.
Dviguba kamerų sistema užtikrina taikinių aptikimą 600 metrų atstumu dienos šviesoje ir 150 metrų atstumu tamsoje, aprėpdama identifikavimo nuotolius, kurių paprastai reikalauja smogiamųjų misijų profiliai, rašo „Defence Blog“.