Pedagogai mokosi „įdarbinti“ dirbtinį intelektą – jis tikrina namų darbus, atsako į el. laiškus ir kuria virtualius asistentus moksleiviams

Nors dirbtinis intelektas (DI) Lietuvos švietimo sistemos darbuotojams prieinamas jau kelerius metus, jo galimybėmis naudojasi dar ne visi pedagogai. Skiriasi ir pačių mokytojų DI raštingumo lygis: vieni dar tik atranda jo galimybes arba visai nesinaudoja DI įrankiais, o kiti jau yra neblogai pažengę į priekį šioje srityje. Tiesa, pastarųjų kol kas yra mažesnioji dalis, tačiau bendra tendencija yra pozityvi: dauguma mokytojų stengiasi neatsilikti nuo naujovių, aktyviai dalyvauja įvairiuose mokymuose ir gilina savo žinias apie DI.

A. Lakštutytė, duomenų bazių ir tarpinės programinės įrangos skyriaus vadovė įmonėje „Adform“, yra viena iš technologijų bendrovės darbuotojų, kurie šiuo metu keliauja per Vilniaus mokyklas ir veda nemokamas mokymų sesijas mokytojams apie DI įrankių galimybes.

Aistė pastebi, jog nemažai mokytojų yra sutrikę ir nežino, ką daryti: mokiniai ne tik geriau išmano DI įrankius, bet ir masiškai naudoja juos namų darbams ruošti, o mokytojai mato, kad šio proceso niekaip negali sukontroliuoti.

„Pastebėjau, kad daug mokytojų nori išmokti atpažinti moksleivius, kurie namų darbus atliko su DI, o kurie – savarankiškai. Tačiau reikia suprasti, kad mes to nesukontroliuosime. Kontroliuoti ir nereikėtų, nes technologijos mums netrukdo stiprinti savo įgūdžių ar žinių. Mano studijų laikais didžioji dalis dėstytojų irgi neleisdavo naudotis „Google“, o vienas dėstytojas leisdavo naudotis viskuo – ir, nepaisant to, pas jį egzaminus vis tiek išlaikydavo vos 5 proc. studentų“, – prisimena A. Lakštutytė.

Aistės teigimu, mūsų mokytojams neretai trūksta informacijos apie plačias DI taikymo ugdymo procese galimybes. Mokytojai nežino, kaip su DI įrankiais kurti virtualius asistentus specialiųjų poreikių turintiems moksleiviams, automatizuoti administracines užduotis ar parengti interaktyvias, įtraukiančias pamokas.

Apie visa tai ir kalbama šiuo metu mokyklose vykstančiuose mokytojų mokymuose, kurių metu pedagogai atlieka ir įvairias praktines DI naudojimo užduotis.

„Praėjusiais metais lankydamiesi Kauno ir Vilniaus mokyklose pastebėjome, kad mokytojams trūksta realios patirties dirbant su DI įrankiais, todėl šiemet nusprendėme dar daugiau dėmesio skirti ne tik mokytojų žinioms, bet ir jų praktiniams įgūdžiams stiprinti“, – sako A. Lakštutytė.

Realios darbo patirties su DI įrankiais trūkumas, specialistės teigimu, yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl dalis mokytojų savo darbe vengia taikyti šias technologijas arba jas naudoja nepakankamai efektyviai. Klaidingą įsitikinimą, kad tam tikrų užduočių atlikimas su DI įrankiais užtrunka ilgiau nei dirbant savarankiškai, stiprina ir ankstesnės neigiamos patirtys.

„Jeigu nemokame naudotis „Excel“ programa, gali atrodyti, kad skaičiavimą greičiau atliksime su skaičiuotuvu. Bet jeigu išmoksime, suprasime, kad skaičiuotuvas prieš „Excel“ programą nublanksta. DI taip pat yra darbo įrankis, kuriam įvaldyti reikia praktikos ir noro mokytis“, – pasakoja „Adform“ duomenų bazių ir tarpinės programinės įrangos skyriaus vadovė A. Lakštutytė.

Mokymuose taip pat dalyvavusios Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos direktorius Vytautas Girčius pasidalino savo asmenine patirtimi, kuomet netinkamai naudojami DI įrankiai ne tik nepadėjo sutaupyti laiko, bet ir apsunkino problemos sprendimą.

„Labai gerai žinojau, ko noriu – prašiau, kad DI parengtų gimnazijos trečio aukšto dizaino maketą. Sugaišau šešias valandas, kol galiausiai trūko kantrybė ir viską padariau pats per dvi valandas. Iš viso užtrukau aštuonias valandas vietoje dviejų, nes tiesiog nemokėjau aiškiai iškomunikuoti, ko noriu“, – pasakoja gimnazijos direktorius.

Panašiomis istorijomis dalinosi ir kitų mokymuose dalyvaujančių mokyklų chemijos, biologijos, istorijos bei lietuvių kalbos mokytojai.

„Viena mokytoja pasakojo, kad ruošdama vaikams užduotį paprašė DI nupiešti vėžlį ir katiną, tačiau neteisingai suformulavo užklausą ir DI jai sukūrė „katavėžlį“ – katino ir vėžlio hibridą. Klaidą ji pastebėjo tik tada, kai užduotį gavę vaikai jos pradėjo klausti – mokytoja, o kas čia?“, – šypteli A. Lakštutytė.

Jos teigimu, tokios istorijos tik dar kartą įrodo mokymų apie DI galimybes svarbą.

„Galvoti, kad su DI pavyks išspręsti visas problemas, būtų klaidinga. Šis įrankis naudingas atliekant pasikartojančias užduotis, rengiant prezentacijas, analizuojant duomenis ar ieškant sprendimų, kai nežinome, nuo ko pradėti“, – įsitikinusi specialistė.

Pasak A. Lakštutytės, įvaldžius DI įrankius, mokytojams reikėtų įdėti kur kas mažiau pastangų atliekant kasdienes rutinines užduotis, tokias kaip elektroninių laiškų rašymas tėvams, pasiruošimas atsiskaitymams, pamokoms, kontrolinių ar namų darbų taisymas. „Mokytojams liktų daugiau laisvo laiko: poilsiui, profesiniam tobulėjimui ar individualiam darbui su mokiniais“, – sako Aistė.

Dirbtinis intelektas geriausiai veikia tada, kai aiškiai suformuluojame, ko iš jo tikimės. Vietoje abstrakčių užklausų verta pateikti kuo daugiau konteksto – nurodyti užduoties tikslą, pamokos formatą, moksleivių amžių, dėstomą dalyką ar net konkretų pamokos scenarijų.

Skirtingi DI įrankiai pasižymi skirtingomis stiprybėmis – vieni geriau generuoja tekstus, kiti padeda analizuoti informaciją, kurti vaizdinę medžiagą ar struktūruoti duomenis. Todėl geriausių rezultatų pavyksta pasiekti tada, kai derinami keli skirtingi įrankiai („ChatGPT“, „Copilot“, „Gemini“, „Claude“ ar kt.).

DI gali padėti greičiau pasiruošti pamokoms, sugeneruoti idėjų ar pasiūlyti užduočių struktūrą, tačiau galutinį sprendimą visada turėtų priimti mokytojas. DI sugeneruotą informaciją svarbu kritiškai įvertinti, patikrinti faktus ir pritaikyti konkrečios klasės poreikiams.

Naudojantis DI įrankiais svarbu neviešinti savo ir mokinių nuotraukų, tapatybę atskleidžiančių duomenų ar kitos jautrios informacijos.

Efektyvus darbas su DI ateina per praktiką. Jei pirmieji bandymai – nesėkmingi, pasiduoti tikrai nereikėtų, nes nuolatinis eksperimentavimas leidžia geriau pažinti technologijų galimybes ir jų veikimo principus, o tai ilgainiui gali stipriai palengvinti mokytojo darbą.