Marcinas Wiśniewskis su ieškikliu ieškojo miške netoli Gdansko – ir jo metalo detektorius pradėjo pypsėti. Nuvalęs žemę, jis pamatė kažką, kas atrodė kaip vertikaliai į žemę įstrigusios kalavijo ašmenys.
Dalindamasis savo atradimu internete, M. Wiśniewskis pasakojo, kad akimirka, kai iš žemės išlindo dalis kalavijo, buvo labai jaudinanti.
„Pradėjau verkti“
„Objektas pasirodė prieš mano akis tarsi per rūką. Regėjimas susiliejo. Pažiūrėjau dar kartą ir pagalvojau – negaliu tuo patikėti“, – rašo vyras socialiniame tinkle. – Kai pagaliau suvokiau, ką radau, tikėkite ar ne, ašaros ėmė riedėti man per veidą.“
Susiję straipsniai
Bijodamas, kad radinys gali būti sugadintas ar pavogtas, jis greitai uždengė radimvietę šakomis ir laukė, kol atvyks valdžios institucijų atstovai.
Kruopščiai iškasę kalaviją, Lenkijos Paveldo apsaugos tarnybos archeologai teigė, kad pagal preliminarią analizę ginklas datuojamas bronzos amžiumi ir manoma, kad jis buvo pagamintas tarp 900 ir 700 m. pr. m. e.
M. Wiśniewskis sako, kad laikyti kalaviją rankose – nepamirštama patirtis. „Aš stovėjau priešais daiktą, kurio amžius, mano vertinimu, apie 3000 metų. Kažkas, dėl kokios nors priežasties, jį padėjo į žemę, o po visų šių metų man pavyko jį paimti į rankas“, – pasakoja vyras.
Šis atradimas nėra pirmasis reikšmingas M. Wiśniewskio radinys. Praėjusiais metais tame pačiame regione jis atkasė ankstyvojo geležies amžiaus artefaktų rinkinį, įskaitant vėrinius, bronzines blauzdines ir apyrankes, rašo „TVP World“.
Kaip rašo „Archeologia Żywa“, kol kas šis radinys preliminariai datuojamas bronzos amžiumi, maždaug 900–700 m. pr. m. e. Tai – šio laikotarpio pabaigos etapas šioje Europos dalyje, išsivysčiusios metalurgijos, tolimų ryšių ir ryškių socialinių pokyčių laikotarpis, kuris vėlesniais šimtmečiais vedė į ankstyvojo geležies amžiaus pasaulį.
Bronza, t. y. vario ir alavo lydinys, tuo metu buvo pagrindinė žaliava prestižiniams metaliniams dirbiniams gaminti: papuošalams, įrankiams ir ginklams. Tačiau kalavijai buvo vieni iš įspūdingiausių ir brangiausių dirbinių, nes jų gamybai reikėjo daug metalo, gerų liejimo įgūdžių ir tolesnio apdorojimo.
Šis radinys priklauso kalavijų tipui, kurių geležtė, t. y. pačios kalavijo ašmenys, pereina į siaurą kotą, ant kurio tvirtinama rankena, dažniausiai pagaminta iš organinių medžiagų – pavyzdžiui, medžio, kaulo ar rago. Tokios dalys paprastai neišlieka žemėje, todėl archeologai dažniausiai randa visų pirma metalinę ginklo dalį. Panašūs pavyzdžiai iš Pamario srities ir kaimyninių regionų, pagal Jerzy Fogelio klasifikaciją apibūdinami kaip XVII tipas, datuojami daugiausia IV ir V bronzos amžiaus laikotarpiais.
Rastasis kalavijas yra šiek tiek ilgesnis nei 60 cm, iš kurių apie 6 cm sudaro koto dalis. Išskyrus pagrindą, kur geležtė yra plačiausia, didžiąją dalį ilgio ašmenys išlaiko beveik pastovų plotį ir ryškiau susiaurėja tik smaigalyje.
Dėmesį patraukia ir kalavijo geležtės puošyba: išilgai dviejų lygiagrečiai einančių griovelių matomos išraižytų lankų eilės ir trumpos skersinės linijos. Tačiau galutinis šių elementų aprašymas bus įmanomas tik po restauravimo ir išsamesnio radinio apžiūrėjimo.
Radinį dengia žalia patina, t. y. korozijos produktų sluoksnis, būdingas iš vario lydinių gaminiams. Tai nėra „nešvarumai“ – o dalis dabartinės radinio būklės, kurią turėtų įvertinti restauratorius.
Tuo pačiu metu įdomiausiu dalyku lieka vertikali kalavijo pozicija. „Tokios situacijos žinomos tiek šiandieninės Lenkijos teritorijoje, tiek kitose Europos dalyse, pavyzdžiui, Šunos saloje Škotijoje, tačiau jos nėra dažnos. Labai retai, išskyrus reguliarius archeologinius kasinėjimus, mums pavyksta užfiksuoti, kaip daiktai būtų taip įkasti į žemę“, – teigia dr. Davidas Sychas iš Lesterio universiteto. Deja, neįmanoma tiksliai nustatyti, kokiu tikslu jis buvo įkastas – tačiau paprastas atsitiktinis pametimas šiuo atveju atrodo mažai tikėtinas.
Pamario srityje panašūs šio tipo ginklų pavyzdžiai jau yra žinomi. Jau yra aprašytas toks kalavijas iš Ščecineko apylinkių, kurį 1991 m. įsigijo Pilos regioninis muziejus. Deja, eksponato kelias prasidėjo nuo vietinio spalvotųjų metalų laužo surinkimo punkto, tad tikslios jo radimo vietos nustatyti nepavyko. Tačiau jis yra 71,5 cm ilgio, turėjo ploną geležtę, ornamentą prie ašmenų pagrindo ir taip pat buvo datuojamas bronzos amžiaus laikotarpiu.
Naujai rastasis kalavijas iš Gdansko miškų taip pat įsilieja į labiau vietinę panašių radinių istoriją. XX a. antrajame dešimtmetyje Rynarzewo durpyne, esančio šiandieninių Gdansko miškų teritorijoje, buvo rasti du bronziniai kalavijai. Jie pateko į buvusį Gdansko provincijos muziejų, tačiau, deja, dingo Antrojo pasaulinio karo metu, rašo „Archeologia Żywa“.