„Man atrodo labai supaprastinta ir suredukuota visa problema dėl Vytauto Didžiojo palaikų identifikavimo. Pirmiausia dar reikia rasti ir bendrą sutarimą – kas ten galėtų būti, ar jis galėtų būti? Apskritai tas palaidojimas – jis, taip sakant, to palaidojimo galai siekia kažkur XVII amžių ar kada ten anksčiau“, – Eltai sakė Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centro vadovas prof. dr. Rimantas Jankauskas.
„Dėl to tas prisikabinimas prie hipotezės, spėjimo, kad čia jis kažkur paslėptas, jau tenai yra ir tuoj mes jį surasime, yra toks labai lengvabūdiškas ir kelia visuomenei nepagrįstus lūkesčius“, – pabrėžė antropologas.
Anot jo, kunigaikščio palaikų identifikavimo darbus, tikėtina, apsunkins dabartinės sąlygos pačioje Vilniaus arkikatedroje, kurioje paslėpta daug neatpažintų ir tarpusavyje susimaišiusių palaikų bei kitų vertybių.
Susiję straipsniai
„Katedra gi visą laiką buvo statoma, griuvo, vėl buvo statoma, perdaroma. Kiek man teko dalyvauti katedros tyrinėjimuose nuo 1985 metų, kai buvo ten buvo dideli kasinėjimai ir įrenginėjo kondicionavimo sistemą, tai tiesiog nuėmus grindis (...), buvo žemė, gruntas, akmenys, plytų nuolaužos ir kaulų nuolaužos. Tiesiog visą laiką ten toks yra grindinys“, – pasakojo profesorius.
Kaip vyktų palaikų ištyrimas?
Vis tik, jeigu atliekant tyrimus mokslininkams iš tikrųjų pavyktų rasti galimus Vytauto Didžiojo palaikus, R. Jankausko teigimu, pirmiausia reikėtų įvertinti esminius identifikacinius požymius.
„Jeigu ten būtų vien, sakysime, palaikai, pirmiausia būtų atliekamas taip vadinamas grupinio identifikacinio požymio nustatymas – kiek asmenų, lytis, amžius, patologijos, jeigu tokių buvo. Žodžiu, visų šitų dalykų įvertinimas čia būtų pats pirmiausias“, – komentavo jis.
Surinkus pirminę informaciją apie rastus palaikus, yra sudaroma išsami pomirtinė pažyma.
„Ir toliau prasideda laboratoriniai tyrimai. Čia būtų galima pridėti, sakysime, mitybą – tai yra stabiliųjų izotopų tyrimai, anglies azoto izotopų tyrimai. Migracijos judėjimas – ar palaikai kilę iš šitos vietos, ar ne šitos vietos, (...) datavimas, radiokarbono datavimas – jį irgi reikėtų atlikti“, – aiškino antropologas.
Laboratoriniams tyrinėjimams pasitelkiami specialūs prietaisai ir moderniosios technologijos. Anot R. Jankausko, vienas iš minėtų tyrimų galėtų kainuoti apie 300 eurų.
„Tai – ir sudėtingos, ir brangios technologijos. Sakykime, radiokarbono datavimas – vidutinė vienos datos kaina yra maždaug 300 eurų. Tai atliekama Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) – jie turi neblogai veikiančią tiek izotopų tyrimo, tiek radiokarbono datavimo laboratoriją“, – pasakojo VU profesorius.
„Toliau, aišku, yra genetinis profilis – čia jau yra ilgesnė procedūra, bet šiuolaikinės technologijos tą leidžia padaryti. Mūsų, VU Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centras šitą laboratoriją turi ir mes tam tikrą patirtį jau turime – kai ką jau pavyksta išskirti iš tokių bandomųjų mėginių iš arkikatedros“, – pabrėžė jis.
Dalis Kyjivo Pečerų lauroje saugomų DNR mėginių – Lietuvoje
Kaip skelbta anksčiau, atlikus invazinį gręžinį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bei aptikus galimus Vytauto Didžiojo palaikus, lyginamieji DNR mėginiai jo identifikavimui galėtų būti ieškomi Kyjivo Pečorų lauroje bei Šv. Tomo katedroje Prahoje – vietose, kur, įtariama, gali būti palaidoti Vytauto Didžiojo tolimi giminaičiai.
R. Jankauskas pasakojo, kad ukrainiečiai šiuo klausimu yra linkę bendradarbiauti ir savo ruožtu prisidėti prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikų identifikavimo, dalis Kyjivo Pečerų lauroje esančių DNR mėginių esą jau saugomi ir Lietuvoje.
„Taip, ukrainiečiai irgi labai suinteresuoti. Jie labai pasiruošę dirbti ir bendradarbiauti“, – kalbėjo antropologas.
„Dalis Kyjivo Pečerų lauros mėginių jau yra pas mus. Nes jie siekia apsaugoti tuos mėginius ir Kyjivo Pečerų laurą. Natūralu, buvo šią vasarą, kad ją subombardavo. Gerai, kad, atrodo, palaidojimai labai nenukentėjo, o mėginiai jau prieš tai buvo paimti ir jau prieš tai buvo atsidūrę pas mus“, – pasakojo VU Medicinos fakulteto Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centro vadovas.
Vis tik, anot R. Jankausko, lyginti DNR duomenis bei identifikuoti palaikus lengva nebus – Ukrainoje ilsisi tolimesni Vytauto Didžiojo giminaičiai.
„Reikalas tas, kad ten yra Algirdo anūkai bei proanūkiai. Tai yra su Vytautu tolimesnė giminystė. Visų antra, palaikai irgi yra problema – gali kilti abejonių dėl jų autentiškumo. Viskas irgi galėjo būti judinta, kilnota, perlaidota ir panašiai“, – akcentavo jis.
Lyginti su Butauto palaikais Prahoje – paprasčiau
Klausimų R. Jankauskui kyla ir dėl Vytauto Didžiojo brolio Butauto palaikų, kurie, kaip skelbiama, gali būti palaidoti Šv. Tomo bažnyčioje Prahoje.
„Jeigu ten jie iš tikrųjų yra, jeigu per stebuklą tas palaidojimas – kiek girdėta, palaidojimo plokštė yra ten (Šv. Tomo bažnyčioje – ELTA), grindyse – jeigu ji nebuvo perkelta, jeigu palaikai nebuvo judinti, tada jau būtų diplomatiniai žygiai, kad leistų atidaryti tą kriptą, patekti tenai ir paimti mėginius. Mes šitiems veiksmams visada pasiruošę, bet čia jau priklausys nuo politinio sprendimo“, – kalbėjo jis.
Vis tik, kaip tikino antropologas, daryti šių palaikų lyginamąją DNR analizę būtų paprasčiau negu analizuojant palaikų mėginius, esančius Kyjive.
„Žinoma būtų lengviau. Dėl to mes tame Lietuvos mokslo tarybos (LMT) projekte, kurį pateikėme, ir esame numatę komandiruotę į Prahą. Kartu rastume čekų kolegų, su kuriais tada susikalbėtume ir paimtume ten tuos mėginius“, – nurodė antropologas.
Pirmųjų apčiuopiamų DNR tyrimų rezultatų, R. Jankausko žodžiais, galima tikėtis per artimiausius trejus metus. Vis tik jis pabrėžė, kad šis laikotarpis nėra baigtinis – tyrimų metu gali būti užmintos naujos mįslės.
Antropologas pridūrė, jog tiriant ir lyginant palaikų DNR bendradarbiavimas su užsienio mokslininkais vyktų abipusio suinteresuotumo principu. Dėl to esą bendra tyrimų suma preliminariai galėtų siekti „kelis šimtus tūkstančių eurų“.
Tyrimams pritarė Vyriausybė
ELTA primena, kad liepos pradžioje Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui. Jame numatyta, kad specialiai tam suburta darbo grupė vykdytų penkių skirtingų rūšių mokslinius, archeologinius, istorinius bei meno tyrimus sostinės arkikatedroje.
Tyrimus Vilniaus arkikatedroje atliksianti darbo grupė žada ištirti ir galimas hipotezes dėl Vytauto Didžiojo palaidojimo vietų. Šiam tikslui pasiūlyta atlikti bandomąjį minimalų invazinį tyrimą, kurio numatyta vertė – 35 tūkst. eurų.
Anksčiau kultūros ministras Lukas Alsys sakė, kad darbų pradžia numatyta jau šį rudenį. Jo teigimu, darbus kuruosiantis Istorijos institutas žada informuoti visuomenę apie tyrimų eigą bei Vytauto Didžiojo palaikų paieškas.
Vyriausybės nutarimo projekte taip pat siūloma Užsienio reikalų ministerijai (URM) pavesti inicijuoti Vytauto Didžiojo brolio Butauto palaidojimo vietos įamžinimą Čekijos sostinėje Prahoje.
Pirmasis hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos Vilniaus arkikatedros požemiuose iškėlė restauratorius Saulius Poderis. Tiesa, jis į minėtą tyrimų grupę nebuvo įtrauktas.
Jo teigimu, istorinio Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikai galėtų būti palaidoti Vilniaus arkikatedros mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančio, XVII a. įrengto įėjimo nišoje.