„Šių pratybų pagrindinis tikslas bus treniruoti veiksmus pereinant iš taikos meto į krizinę situaciją, aktyvuojant taikos meto užduočių vienetus ir tikrinant pasienio ruožus bei kritinę infrastruktūrą, o taip pat aktyvuojant greito reagavimo budinčius vienetus, siekiant neutralizuoti asimetrines grėsmes“, – antradienį žurnalistams sakė Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas.
Pasak jo, per pratybas bus tikrinamos ir mobilizacinės procedūros bei Lietuvos kariuomenės vienetų užpildymas iki karo meto struktūros.
Pratybos prasidės nuo kariuomenės taikos meto užduočių padalinių aktyvavimo, siekiant sustiprinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasienio apsaugos postus. Vėliau, reaguojant į imituojamas asimetrines ir hibridines grėsmes, bus aktyvuojami greito reagavimo pajėgų budintys vienetai.
Kaskart įskridusį droną V. Čmilytė-Nielsen vertina kaip rimtą testą: yra ir prastų žinių
Taip pat numatoma treniruoti kritinės infrastruktūros objektų apsaugos sustiprinimą bei sąveiką su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) struktūromis, Nacionaliniu krizių valdymo centru (NKVC), savivaldybių administracijomis ir kitomis institucijomis.
Iki 2,4 tūkst. rezervistų bus pašaukti į dalinius
Rugsėjo ir spalio mėnesiais į įvairius Lietuvos kariuomenės vienetus bus pašaukta iki 2,4 tūkst. aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių. Dar daugiau kaip 5 tūkst. rezervo karių bus pasiekti ryšio priemonėmis, siekiant atnaujinti jų kontaktinius ir kitus reikalingus duomenis.
„Norime padaryti tą procesą greitesnį, sklandesnį, kad duomenų bazės rezervo karių būtų kaip galima tikslesnės, kad tie kariai, kurie yra baigę tarnybą ir vykdo aktyviojo rezervo pareigas, tiksliai žinotų, į kuriuos dalinius jiems reikia ateiti, kada prisistatyti, ką turėti“, – kalbėjo G. Premeneckas.
Susiję straipsniai
Didžioji dalis faktiškai pašauktų rezervistų bus nukreipta į karo komendantūrų valdybas. Ten jie susipažins su galimomis tarnybos vietomis krizės ir karo metu, procedūromis bei atnaujins įgūdžius.
Per pratybas bus aktyvuojamos ir karo komendantūros. Karo komendantai jiems priskirtose savivaldybėse treniruos sąveiką su kariuomenės vienetais ir kitomis institucijomis.
Bus treniruojamasi veikti be patikimo elektros tiekimo
Pratybose kariuomenė ketina išbandyti ir naujus veikimo būdus bei technologijas. Pasak G. Premenecko, viena mokymų dalių bus skirta kibernetinės kovos pajėgumams bei ryšio valdymui testuoti.
„Kiekvienos pratybos yra geras laikas išbandyti naujas taktikas. (...) Bus kibernetinės kovos valdymo tam tikrų pajėgumų testavimas, ryšio valdymo galimybių, perdislokuojant galbūt pagrindinę vadavietę į atsargines dislokavimo vietas, darbas autonominiu, salos režimu, neturint galbūt patikimo elektros tiekimo“, – aiškino Gynybos štabo viršininkas.
Jo teigimu, mokymus siekiama kuo labiau priartinti prie sąlygų, su kuriomis kariuomenei galėtų tekti susidurti realios grėsmės atveju.
Pratybų metu bus imituojami ir priešiški veiksmai kibernetinėje erdvėje, tačiau detalaus mokymų scenarijaus kariuomenė neatskleidžia.
„Kiekvienas pratybų dalyvis gaus tam tikras užduotis, kurias ar tai dirbs iš priešiškų pajėgų pusės, ar mokinsis gintis nuo priešiškų veiksmų – savo veiksmus turės atlikti“, – sakė G. Premeneckas.
Treniruosis pasienyje ir prie kritinės infrastruktūros
Pratybų veiksmai numatomi Kauno, Pakruojo, Telšių, Anykščių, Švenčionių, Tauragės, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Pagėgių ir Ignalinos rajonų savivaldybėse.
Taip pat bus treniruojamasi Kybartų ir Nidos pasienio užkardose, prie suskystintųjų gamtinių dujų terminalo Klaipėdos uoste bei kitos uosto infrastruktūros.
G. Premeneckas pažymėjo, kad gyventojai kai kuriose vietose gali pastebėti daugiau karių ir karinės technikos, tačiau didelė pratybų dalis bus orientuota ne į fizinį manevrą poligonuose, o į vadaviečių sprendimų priėmimo procesus.
„Žinodami iš tikrųjų infrastruktūros apsaugos svarbą, išaugusį hibridinių grėsmių lygį, tikrai adaptuojamės ir bandome pritaikyti pratybas prie dabartinės situacijos“, – teigė jis.
D. Labučio/ELTA nuotr.
Pratybos nėra atsakas į pastarojo meto incidentus
Gynybos štabo viršininkas pabrėžė, kad „Perkūno griausmas 2026“ buvo suplanuotos iš anksto ir nėra tiesioginis atsakas į pastaruoju metu regione fiksuojamus incidentus ar priešiškų valstybių hibridinę veiklą.
„Pratybos yra suplanuotos iš seniau. Tai nėra joks tiesioginis atsakas į galbūt dabar padidėjusį tam tikrą grėsmių lygį ir priešiškų valstybių vykdomą hibridinę veiklą“, – sakė G. Premeneckas.
Vis dėlto, anot jo, galimoms provokacijoms ruošiamasi kasdien, o atsparumas stiprinamas atsižvelgiant ir į pastaruoju metu fiksuojamus incidentus oro bei jūrų erdvėse.
„Svarbiausia yra sąveika, žinojimas, ką reikia daryti, žinojimas, kaip reikia daryti, nepasimetimas tam tikrų galbūt neaprašytų situacijų atvejais, mokymasis iš klaidų“, – kalbėjo kariuomenės atstovas.
Dėmesys ir dronų technologijoms
Mokymuose bus skiriama dėmesio ir bepiločių orlaivių technologijoms. Pasak G. Premenecko, kelių savaičių pratybos suteiks galimybę kariuomenės pajėgoms išbandyti naujas technologijas ir taktinius metodus.
Kalbėdamas apie naujai sukurtą ANBO vienetą, Gynybos štabo viršininkas pažymėjo, kad jis atsirado reaguojant į sparčiai besivystančias kariavimo technologijas ir mokantis iš Ukrainoje vykstančio karo.
„Matome tikrai, kad yra tam tikrų spragų Lietuvos kariuomenėje, kurias reikia pildyti labai sparčiai tobulėjančiomis nepilotuojamomis technologijomis, kad reikia mums peržiūrėti vieną ar kitą koncepciją ir pasirengti rytojaus karui“, – sakė jis.
Pratybose bus treniruojama ir sąveika su NATO Jungtinių pajėgų vadaviete Brunsume. Anot G. Premenecko, viena mokymų dalis bus orientuota į nacionalines užduotis – infrastruktūros apsaugą, sienos sustiprinimą ir bendradarbiavimą su šalies institucijomis, kita – į veiksmų koordinavimą bei sprendimų priėmimo mechanizmų derinimą su NATO vadaviete.
„Perkūno griausmas 2026“ vyks nuo rugsėjo 17-osios iki spalio vidurio. Pagrindinis pratybų tikslas – valstybės mastu pasirengti ginkluotai gynybai sinchronizuojant Lietuvos kariuomenės, kitų valstybės institucijų, savivaldybių ir sąjungininkų veiksmus.
Pratybos vyks NATO mokymų kontekste
ELTA primena, kad per pratybas „Perkūno griausmas 2026“ atskiri Valstybės ginkluotosios gynybos plano elementai ir procedūros bus treniruojami tarptautinių NATO pratybų „Steadfast Duel 2026“ kontekste.
Nacionaliniu lygmeniu mokymai bus sinchronizuojami su kitomis Lietuvos kariuomenės pratybomis – „Audros smūgis“, „Perkūno ratai“, „Rezervo karys“, „Gintarinė migla“, „Vyčio skliautas“ ir SOFEVAL.