Atsitiktiniai prizai ir kitokios loterijos žaidimuose kelia vis didesnį ekspertų, politikų ir priežiūros institucijų dėmesį. 2024 m. ESPAD tyrimo duomenimis, per tiriamus metus iš pinigų lošė 14,3 proc. Lietuvos 15–16 metų moksleivių, o tarp vaikinų šis rodiklis siekė net 24,1 proc. Tuo metu Europoje internetu lošiančių paauglių dalis nuo 2019 iki 2024 m. praktiškai padvigubėjo ir išaugo nuo 7,9 iki 14 proc.
Šiemet Seime taip pat įregistruotos pataisos, kuriomis siūloma riboti nepilnamečių prieigą prie vaizdo žaidimuose naudojamų atsitiktinio atlygio mechanizmų, vadinamųjų „loot box“, ir stiprinti amžiaus patikrą.
„Laimės ratukų“ ar „loot box“ principas paprastas: žaidėjas sumoka ar panaudoja virtualią valiutą, tačiau tik vėliau sužino, kokį prizą gaus. Nenuspėjamumas ir galimybė kitą kartą gauti retesnį apdovanojimą gali skatinti bandyti dar kartą.
Susiję straipsniai
„Vaikui tokius žaidimo elementus sunkiau atpažinti nei įprastą lošimą. Žaidimuose naudojamos ryškios spalvos, garsai, animacijos ir nuolatinis skatinimas pabandyti dar kartą. Kai kuriuose žaidimuose atsitiktinio atlygio mechanizmai siejami ir su progresu, todėl žaidėjai gali jausti spaudimą juose dalyvauti, kad neatsiliktų nuo kitų. Todėl svarbu domėtis ne tik tuo, kiek laiko vaikas žaidžia, bet ir kokie žaidimo principai jame naudojami“, – sako Julija Markeliūnė.
Kodėl tai panašu į lošimą?
Į lošimus šiuolaikiniuose žaidimuose panašios ne tik „loot box“ dėžutės ar „laimės ratukai“. Daugelyje žaidimų naudojami ir kiti mechanizmai, skatinantys žaidėją pasilikti ilgiau, bandyti dar kartą ir išleisti daugiau pinigų.
„Jeigu vaikas gauna retą prizą, natūraliai norisi tai pakartoti. Jeigu prizas nuvilia, gali kilti mintis, kad kitą kartą pasiseks labiau. Šį ciklą dar labiau sustiprina riboto laiko pasiūlymai, nemokami bandymai ar „beveik laimėjimo“ efektas, dirbtinai kuriamas retumas, galimybė įsigyti papildomų sukimų už virtualią valiutą. Vaikui ne visada lengva suvokti, kad už virtualių monetų slypi tikri pinigai“, – sako Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaitė.
Jos teigimu, žaidimuose naudojamos virtualios monetos, kreditai, taškai ir kita vidinė valiuta atitolina nuo tikrosios pirkinio kainos suvokimo, o susirūpinimą kelia ne tik pačių mechanizmų panašumas į lošimus, bet ir tai, kam jie daro didžiausią poveikį.
„Tyrimai rodo, kad daugiausiai „loot box“ dėžutėms išleidžiantys žaidėjai nėra daugiau uždirbantys žmonės. Tuo pačiu tarp jų neproporcingai daug asmenų, patenkančių į probleminių lošėjų rizikos grupę. Tai leidžia manyti, kad šie mechanizmai stipriausiai veikia ne tuos, kurie turi daugiausia pinigų, o tuos, kuriems sunkiau atsispirti ir sustoti. Vaikų ir paauglių atveju tai ypač svarbu, nes jie dar tik mokosi vertinti riziką, priimti finansinius sprendimus ir kontroliuoti impulsyvų elgesį. Kuo anksčiau į lošimus panašūs mechanizmai tampa įprasta kasdienės aplinkos dalimi, tuo didesnė rizika, kad jie prisidės prie priklausomybei palankių elgesio modelių formavimosi ateityje“, – aiškina R. Gaudinskaitė.
Ką turėtų žinoti tėvai?
Apie tokių mechanizmų keliamus klausimus rodo ir žaidimų kūrėjų sprendimai: „Counter-Strike“ kūrėja „Valve“ kai kuriose šalyse, tarp jų Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose, pakeitė įprastą atsitiktinių dėžių atidarymo principą – žaidėjui prieš įsigyjant prizą leidžiama pamatyti, kas yra dėžutės viduje. Tokie pakeitimai atspindi dalies šalių ir pačių žaidimų kūrėjų susirūpinimą dėl atsitiktinio atlygio mechanizmų ir lošimų santykio.
J. Markeliūnės teigimu, svarbu ne tiesiog uždrausti vaikui žaisti, o padėti jam suprasti, kaip veikia jo mėgstami žaidimai ir kokių rizikų juose gali slypėti.
„Vaikai ir toliau žais žaidimus, todėl svarbu ne tik nustatyti ribas, bet ir domėtis tuo, kuo jie domisi. Tėvai gali kartu peržiūrėti vaiko žaidžiamus žaidimus, aptarti juose naudojamus „laimės ratukus“, „loot box“ ar kitus atsitiktinio atlygio mechanizmus ir paaiškinti, kodėl jie gali skatinti bandyti dar kartą ar išleisti daugiau pinigų. Taip vaikas mokosi pats atpažinti tokias strategijas ir sąmoningiau rinktis“, – sako J. Markeliūnė.
Pasak jos, tėvams taip pat verta kartu su vaikais aptarti, kokius žaidimus jie renkasi, o pastebėjus daug atsitiktinio atlygio mechanizmų – pasiūlyti išbandyti alternatyvų. Taip pat svarbu peržiūrėti žaidimų pirkimų nustatymus, išjungti automatinius mokėjimus ir paaiškinti, kaip veikia virtuali valiuta bei kiek realiai kainuoja žaidime perkami daiktai.