Pietų Korėja ir Japonija pranešė, kad sekmadienį Pchenjanas nuo rytinės pakrantės paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, ir pasmerkė šiuos bandymus kaip grėsmę regiono taikai ir saugumui. Pati Šiaurės Korėja ginklo neįvardijo, tik pranešė, kad jos raketų biuras „itin modernios gynybos technologijos“ demonstravimo metu „sėkmingai išbandė naujo tipo ginklą“.
Analitikai sakė, kad šis ginklas, panašu, yra patobulinta Šiaurės Korėjos hipergarsinės trumpojo nuotolio balistinės raketos „Hwasongpho-11Ma-1“ versija.
Buvęs Seulo Šiaurės Korėjos studijų universiteto vadovas Yangas Moo-jinas naujienų agentūrai AFP sakė, kad 450–600 kilometrų nuotolio hipergarsinė raketa „sukurta tam, kad per itin trumpą laiką smogtų svarbiems kariniams objektams visame Korėjos pusiasalyje“.
Susiję straipsniai
Pchenjano valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti, kaip šalies vadovas Kim Jong Unas ir jo duktė Ju Ae stebi ekraną, kuriame galimai matyti raketos skrydžio trajektorija, pažymėta „Hwasongpho-11Ma-1“ skrydžio trajektorija“.
Oficialios Korėjos centrinės naujienų agentūros duomenimis, Šiaurės Korėjos vadovas šią savaitę perspėjo, kad šio ginklo patobulinimai taps „nepagydomu galvos skausmu ir labai žiauriu bei neišvengiamu smūgiu“ priešininkams.
Nepaisydama ilgalaikių JT sankcijų, Šiaurės Korėja įstatymu įtvirtino savo, kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės, statusą, o jos vadovai ne kartą skelbė, kad šalies branduolinis kursas yra nuolatinis ir negrįžtamas.
Šiaurės Korėja greta savo tradicinės sąjungininkės Kinijos taip pat užsitikrino svarbią Rusijos paramą, todėl turi mažiau paskatų atnaujinti diplomatiją su Vašingtonu.
„Šiaurės Korėja galbūt pernelyg išaukština savo pajėgumus, tačiau akivaizdu, kad ji pasiekė tokį lygį, kai gali paleisti tokio kalibro ginklus“, – naujienų agentūrai AFP sakė iš Šiaurės Korėjos kilęs tyrėjas Ahnas Chan-ilas.
„Manau, kad šie bandymai mažiau susiję su jos pačios karinių pajėgumų tobulinimu, o labiau su gynybos pramonės pagamintų ginklų išbandymu siekiant patenkinti Rusijos poreikius karo metu“, – paaiškino jis.
Analitikai teigia, kad nuo tada, kai Rusija 2022 metais pradėjo invaziją į Ukrainą, Šiaurės Korėja tapo svarbia Kremliaus sąjungininke ir siuntė karių paremti Maskvos karo pastangas, už tai mainais gaudama ekonominę naudą ir karinių technologijų.
Seule įsikūrusio Korėjos karinių reikalų instituto vyresnysis tyrėjas Hongas Sung-pyo sakė, kad jei šis hipergarsinis ginklas būtų panaudotas prieš Pietų Korėją, jis keltų rimtą grėsmę.
„Tačiau vieno sėkmingo bandymo nepakanka jo galiai įrodyti. Vis dėlto, jei jis būtų pradėtas naudoti operacijose, nuo jo apsiginti būtų itin sunku“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
„Kadangi paskutinėje skrydžio fazėje leisdamasi ji manevruoja, tokią raketą sunkiau sekti ir perimti nei įprastą balistinę raketą, ypač kai ji juda hipergarsiniu greičiu.“