Išsipūtusi baterija: saugūs veiksmai žingsnis po žingsnio
Išsipūtusi telefono, kompiuterio ar kito elektroninio įrenginio baterija, tai signalas, kurio ignoruoti nereikėtų. Kaip pastebi Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Pavalkis, išsipūtusi baterija jau savaime yra laikoma pažeista ir potencialiai pavojinga, todėl jos nereikėtų naudoti ar krauti.
Dažniausia klaida, pastebėjus baterijos deformaciją toliau naudoti įrenginį, tikintis, kad problema savaime neišaugs. Tačiau baterijos išsipūtimas gali būti ankstyvas ženklas, kad kyla gaisro rizika. Pavojų ypač išduoda neįprastai kaistantis įrenginys, specifinis cheminis ar degėsių kvapas, dūmai ar garai. Įspėjamaisiais signalais taip pat gali tapti šnypštimas, traškėjimas, tolesnė baterijos deformacija, įtrūkimai ar iš jos pradėjęs tekėti skystis.
„Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, reikėtų nedelsiant nutraukti įrenginio naudojimą“, – pabrėžia M. Pavalkis. Jei tai galima padaryti saugiai, įrenginį reikėtų atjungti nuo elektros tinklo ir kuo greičiau pasirūpinti jo perdavimu atliekų tvarkytojams. Tokios baterijos jokiu būdu negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų, plastiko ar kitus buitinių atliekų konteinerius. Apie pažeistą ar išsipūtusią bateriją būtina informuoti atliekų tvarkytoją, kad ji būtų tvarkoma atsižvelgiant į galimą pavojų.
Susiję straipsniai
Individualiame name tokią bateriją, iki jos perdavimo, rekomenduojama laikyti lauke arba nešildomoje pagalbinėje patalpoje, sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje. Ji turėtų būti padėta ant nedegaus paviršiaus, pavyzdžiui, betono, plytelių ar metalo, toliau nuo malkų, kuro ir kitų degių medžiagų.
Gyvenant daugiabutyje, pažeistos baterijos negalima laikyti laiptinėje, koridoriuje ar kitose bendro naudojimo patalpose, o jei jos negalima iš karto perduoti tvarkytojams, reikėtų rinktis balkoną ar kitą gerai vėdinamą vietą ant nedegaus paviršiaus. Svarbiausia, baterijos nespausti, nepradurti ir kitaip mechaniškai nepažeisti, taip pat saugoti ją nuo aukštos temperatūros ir tiesioginių saulės spindulių.
Užsidegus – svarbiausia saugumas
Dar didesnio atsargumo reikia tuomet, kai pažeista baterija pradeda kaisti, rūkti ar užsidega. Tokiu atveju pirmiausia būtina perspėti aplinkinius ir atsitraukti į saugią vietą. Patalpoje pradėjus kauptis dūmams, reikia kuo greičiau iš jos išeiti ir uždaryti duris. „Kilus gaisrui skambinti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112“, – primena M. Pavalkis. Jei situacija leidžia ir tai nekelia pavojaus žmogui, galima išjungti elektros tiekimą įrenginiui arba atjungti jį nuo elektros tinklo.
Nedidelį gaisrą, jei jis nekelia grėsmės žmogaus saugumui, galima gesinti turimomis priemonėmis. Ličio jonų baterijų gaisrams gesinti tinka vanduo, gesintuvas arba gaisrinis užklotas. Vis dėlto šiuo atveju svarbu ne tik pašalinti liepsną, bet ir bateriją atvėsinti, nes ji gali užsidegti pakartotinai. „Svarbu žinoti, kad ličio jonų baterijos gali užsidegti pakartotinai net ir po pirminio užgesinimo“, – sako M. Pavalkis. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl savo saugumo, gesinimo veiksmų reikėtų atsisakyti, pasišalinti į saugią vietą ir nedelsiant skambinti 112.
Ši taisyklė ypač svarbi gyvenant daugiabutyje, kur gaisras ir dūmai gali greitai išplisti į kitas patalpas. Todėl pažeistos baterijos nereikėtų bandyti ardyti, pradurti, spausti ar kitaip mechaniškai paveikti, siekiant sustabdyti jos pūtimąsi. Iki perdavimo atliekų tvarkytojams svarbu užtikrinti, kad baterija nebūtų papildomai pažeista ir nekeltų pavojaus aplinkiniams. Pastebėjus dūmus, intensyvų kaitimą ar liepsną, svarbiausia prisiminti: žmogaus saugumas visada yra svarbesnis už bandymą išsaugoti įrenginį.
Baterijų saugumas – mūsų atsakomybė
„Baterijos šiandien tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, jų yra telefonuose, kompiuteriuose, elektriniuose paspirtukuose, įvairiuose buities prietaisuose. Tačiau kartu su augančiu jų naudojimu didėja ir atsakomybė tinkamai jomis pasirūpinti pasibaigus prietaiso naudojimo laikui. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakytas tyrimas parodė, kad 36 proc. gyventojų pastebi, jog jų namuose daugėja baterijas turinčių buitinių prietaisų. Tai reiškia, kad baterijų atliekų problema ateityje tik aštrės.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į ličio jonų baterijas, pažeistos, deformuotos ar netinkamai laikomos jos gali kelti gaisro pavojų. Todėl baterijos jokiu būdu neturėtų patekti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje (ES), surenkama tik apie pusė rinkoje parduodamų baterijų ir akumuliatorių. Tai reiškia, kad didelė dalis baterijų lieka už tinkamo atliekų tvarkymo sistemos ribų.
Kiekviena netinkamai išmesta baterija gali kelti pavojų gamtai ar net sukelti gaisrą. Todėl labai svarbu pastebėjus pažeistą ar išsipūtusią bateriją nebandyti jos naudoti, krauti ar ardyti. Tokia baterija turėtų būti kuo greičiau saugiai perduota atliekų tvarkytojams. Atsakingas baterijų tvarkymas yra ne tik aplinkosaugos, bet ir žmonių saugumo klausimas. Kuo daugiau baterijų naudojame, tuo svarbiau pasirūpinti, kad pasibaigus jų naudojimo laikui jos nepatektų į netinkamą atliekų srautą“, – sako EPA vadovas Linas Ivanauskas.
Asociacija atkreipia dėmesį, kad baterijoms ir smulkiajai elektronikai skirtų konteinerių galima rasti daugelyje prekybos centrų, bibliotekų ir įvairių įstaigų. Į juos galima mesti nebereikalingas baterijas, telefonus, smulkius elektronikos prietaisus ir kitą smulkią elektroniką.