Sensacingas atradimas: atkasė 2300 metų senumo mokyklą, kurioje viena Antikos legenda mokė kitą

Pranešime teigiama, kad archeologai atkasė pastatų kompleksą, kurį sudarė dvi pokylių salės, sporto arena, stadionas, veranda su stogu ir paskaitų salė su akmeniniais stalais. Kompleksą puošė mozaikinės grindys ir kolonos. Pokylių salėse buvo pjedestalai, ant kurių kadaise buvo pastatyta beveik tuzinas sofų.

Pažymima, kad mokyklos apdaila ir architektūra panašios į Makedonijos karališkųjų rūmų Aigajuje (dabartinėje Verginoje šiaurės Graikijoje), kur gyveno Pilypas II ir jo sūnus Aleksandras Didysis.

Tarp pastatų griuvėsių, datuojamų IV a. pr. m. e., archeologai aptiko monetų, keramikos dirbinių ir keturis rašiklius, kuriais senovės mokiniai rašydavo – o tai suteikia užuominų apie tai, kas čia galėjo mokytis.

Aleksandras Didysis mokėsi Miezoje esančioje mokykloje, kurioje dėstė Aristotelis, savo parašytoje karvedžio biografijoje „Aleksandro gyvenimas“ rašė Plutarchas, gyvenęs maždaug 50–120 m. Dėl to archeologė ir Graikijos Kultūros ministerijos senovės paminklų skyriaus emeritė direktorė Angeliki Kottaridi, kuri vadovauja kasinėjimams šioje vietoje, mano, kad šis pastatų kompleksas yra būtent ta mokykla, kurioje mokėsi Aleksandras Didysis.

Pasak Plutarcho, Pilypas II šią mokyklą pastatė savo sūnaus Aleksandro ir makedonų diduomenės vaikų švietimui, sako A. Kottaridi. Senovės Graikijos pasaulyje mokyklos, vadinamos gimnazijomis, mokė mokinius įvairių dalykų ir taip pat lavino jų fizinę ištvermę.

Mokyklos atradimas – šiek tiek netiesioginis, sako A. Kottaridi. „Prieš kelerius metus aš identifikavau senovines liekanas šalia senovės Miezos teatro“, – pasakoja ji. Jos komanda pradėjo kasinėjimus pastatų komplekse 2024 m., tačiau dalis komplekso kasinėjimų buvo atlikta daugiau nei prieš 20 metų, kai netoliese buvo rastas nimfoms skirtas paminklas.

Kiti mokslininkai irgi pritaria idėjai, kad Aleksandras Didysis mokėsi šioje mokykloje.

„Sutinku, kad visi įrodymai rodo, jog tai yra ta mokykla, kurią Pilypas II įkūrė, kad Aristotelis galėtų mokyti jaunąjį Aleksandrą ir jo bendramokslius“, – sako Nebraskos universiteto JAV) Senovės Viduržemio jūros regiono studijų programos direktorė Jeanne Reames. Ji tikisi, kad bus paskelbta daugiau informacijos ir kad šis atradimas „metė daugiau šviesos į elito švietimą Makedonijoje IV a. antrojoje pusėje“ pr. m. e.

„Aleksandras ten mokėsi pas Aristotelį, todėl labai įdomu kasinėti būtent tas mokyklos klases, kuriose jo mokytojas formavo jo paauglystę, – teigia Pietų Dakotos universiteto (JAV) istorijos profesorius Grahamas Wrightsonas. – Keturių rašymo įrankių – rašiklių – radimas leidžia mums svajoti, kad vienas iš jų priklausė Aleksandrui […] Tai leidžia mums įsijausti į jaunojo Aleksandro padėtį ir geriau suprasti, kaip jis tapo garsiuoju karaliumi.“

Nenuostabu, kad mokykla buvo tokia prabangi, turint omenyje didžiulį Pilypo II turtą, pastebi Australijos Niukaslio universiteto vyresnioji lektorė Elisabeth Baynham.

Tuo metu politiniai nužudymai nebuvo retenybė – pavyzdžiui, Romos imperijos laikais, kuri susiformavo po Aleksandro mirties, apie 20 proc. iš 82 Romos imperatorių buvo nužudyti eidami pareigas. Taigi, saugumas galėjo turėti įtakos mokyklos vietos pasirinkimui. Atstumas nuo mokyklos iki senovės Makedonijos sostinės Pelos – apie 43 kilometrai – buvo pakankamai toli, kad Aleksandras galėtų pabėgti, jei jo tėvas būtų nužudytas sako E. Baynham.

Ji teigia, kad išsilavinimas, kurį Aleksandras ir jo mokyklos draugai gavo iš Aristotelio, turėjo būti puikus. „Aleksandras – kuris, kaip visi sako, buvo labai protingas – mokėsi pas vieną iš senovės pasaulio iškiliausių protų, vertinant žinių apimtį ir įžvalgumą. Aristoteliui tuo metu turėjo būti tik šiek tiek per 40 metų.“, – teigia mokslininkė.

Tačiau, kaip nurodo istorikas Miltiadesas Hatzopoulosas, reikia daugiau archeologinių duomenų apie šią vietą: nors tai greičiausiai ir yra ta mokykla, kurioje mokėsi Aleksandras, kasinėjimų vadovas davė interviu, tačiau dar nepaskelbė straipsnio su atitinkamais liudijimais, pastebi istorikas.