„Meta“ tiesia 7000 km kabelį per Atlantą – kodėl?

2026 m. spalio 2 d. 15:37
Rokas Baltrušaitis
„Meta“ paskelbė apie naujos kartos povandeninį interneto kabelį „Petal“, kuris turėtų sujungti JAV ir Prancūziją. Maždaug 7000 km ilgio kabelio planuojamas duomenų perdavimo pajėgumas sieks 1 petabitą per sekundę – tai yra 1000 terabitų per sekundę. Bendrovės teigimu, tai bus pirmasis povandeninis kabelis, galintis užtikrinti petabito klasės pajėgumą transatlantiniu atstumu. Sistemą planuojama pradėti naudoti 2029 metais.
Daugiau nuotraukų (1)
„Meta“ teigia, kad „Petal“ bus maždaug du kartus pajėgesnis už dabartinius pažangiausius transatlantinius kabelius, tačiau tam neturėtų reikėti proporcingai didinti energijos sąnaudų ar fizinės infrastruktūros. Vienas svarbiausių techninių sprendimų – kelių branduolių optinio pluošto technologija. Tradiciniame šviesolaidyje duomenys perduodami atskiru pluošto branduoliu, o naujoje sistemoje viename pluošte gali būti keli nepriklausomi šviesos keliai. Taip per tą pačią fizinę infrastruktūrą galima perduoti daugiau informacijos.
1 petabitas per sekundę yra sunkiai įsivaizduojamas skaičius. „Meta“ pateikia palyginimą, kad tokio tinklo pajėgumo teoriškai pakaktų tam, jog maždaug 75 proc. pasaulio gyventojų tuo pačiu metu transliuotų muziką.
Povandeniniai kabeliai yra daug svarbesni pasauliniam internetui nei palydovai. „Meta“ skaičiuoja, kad jais perduodama maždaug 99 proc. tarpžemyninio interneto srauto. Tai reiškia, kad didelė dalis tarptautinių žinučių, vaizdo įrašų, debesijos paslaugų ir svetainių duomenų fiziškai keliauja optiniais kabeliais vandenynų dugne.
Projektą kuria kelios technologijų bendrovės „Petal“ projektą „Meta“ įgyvendina kartu su Japonijos bendrove NEC ir optinio pluošto gamintojais „Sumitomo Electric Industries“. Prancūzijos pusėje kabelio išvedimu į krantą rūpinsis telekomunikacijų bendrovė „Orange“.
Naujoji sistema yra platesnės „Meta“ infrastruktūros strategijos dalis. Bendrovė jau investavo į daugiau nei 20 povandeninių kabelių projektų visame pasaulyje ir siekia turėti daugiau savo valdomų duomenų perdavimo maršrutų tarp didžiųjų duomenų centrų.
Didėjant dirbtinio intelekto, vaizdo transliacijų ir debesijos paslaugų apkrovoms, tarpžemyninio duomenų perdavimo poreikis sparčiai auga. Dideli DI modeliai ir jų infrastruktūra taip pat reikalauja nuolat perkelti milžiniškus duomenų kiekius tarp duomenų centrų skirtinguose regionuose.
Nors tokio kabelio pajėgumas paprastam vartotojui tiesiogiai nereiškia 1 Pbit/s interneto namuose, didesnė magistralinių tinklų talpa gali sumažinti apkrovas ir padidinti tarptautinių jungčių atsparumą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.