Jie buvo už mūšio linijos ir buvo įsitikinę, kad Ukrainos pajėgos nežino apie jų buvimą. Jei ukrainiečiai būtų žinoję, kad jie yra netoliese, būtų prasidėjęs kontrpuolimas, kurio pradžią būtų žymėjęs šalia esančių karių ginklų ugnies. Tačiau neutralizuoti keliamą grėsmę karių neprireikė.
Rusus nukovė dronų operatoriai, valdę tris skraidančius dronus ((angl. unmanned aerial vehicle, UAV) ir dvi bepilotes antžemines transporto priemones (angl. unmanned ground vehicles, UGV), kurių kiekviena buvo ginkluota didelio kalibro kulkosvaidžiu.
Kariniai veiksmai, paremti palydovine technika
Nors dronų smūgiai iš oro tapo įprasti nuo pat 2022 m. vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, UGV naudojimas pozicijoms išlaikyti ir atkovoti per pastaruosius šešis mėnesius smarkiai pagausėjo.
UGV potencialas tiek gynybinėse, tiek puolamosiose operacijose yra toks didelis, kad Ukrainos kariuomenė neseniai paskelbė konkursą naujiems modeliams sukurti. Remiantis oficialiu pranešimu spaudai (ir gausiai iliustruotu dirbtiniu intelektu sukurtais „Terminatoriaus“ stilistikos vaizdais), „pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – maksimaliai automatizuoti fronto linijas ir sumažinti riziką kariniam personalui“.
„Tai visada buvo UGV tikslas“, – aiškina Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) sausumos karo komandos tyrėjas Robertas Tollastas.
Susiję straipsniai
Nors istorijoje yra daug pavyzdžių, kai buvo naudojamos ginkluotos nuotoliniu būdu valdomos antžeminės transporto priemonės – pavyzdžiui, „Schneider Crocodile“, kurią Pirmojo pasaulinio karo metu naudojo Prancūzijos kariuomenė – Ukrainoje tokie robotai išgarsėjo kaip priemonė, skirta aprūpinti izoliuotas priekinės linijos pozicijas ir evakuoti sužeistuosius.
Tiek Rusija, tiek Ukraina reguliariai naudoja UGV, kurių dauguma primena vikšrinius vežimėlius. Tačiau patobulėjusios ryšių technologijos leido šiems įrenginiams pereiti nuo kareivių gelbėjimo prie kovos.
Didėjantis „Starlink“ palydovinio interneto terminalų skaičius leido Ukrainos kariuomenės operatoriams palaikyti patikimą ryšį su UGV žymiai ilgiau nei naudojant įprastus radijo ryšio kanalus, kuriuos be to galima lengvai užblokuoti.
Nors „Starlink“ sistema nėra pilnai apsaugota nuo šių problemų, jos gebėjimas greitai perjungti aukšto dažnio juostas leido vykdyti tokias operacijas, kaip ta, kuri vyko netoli Dobropilės.
Ukraina šioje srityje turi pranašumą prieš Rusiją nuo 2026 m. vasario, kai „Starlink“ užblokavo pastarosios karinį terminalų naudojimą – nors, kaip teigia R. Tollastas, tai gali trukti ne amžinai.
Rusija bendradarbiauja su Kinija, siekdama rasti būdų, kaip blokuoti šią paslaugą, nesinaudojant brangiomis, sunkvežimio dydžio trukdžių sistemomis, kurias Ukrainos dronų operatoriai pastaraisiais mėnesiais ne kartą sunaikino. O Ukraina ieško naujų būdų, kaip panaudoti savo vis didėjančią UGV armiją, kurios skaičius šiuo metu siekia kelis tūkstančius.
Keturkojė grėsmė
Vienas akivaizdus pritaikymas – puolamosios operacijos. Liepos mėnesį Ukrainos kariuomenė Kinburno nerijoje – Rusijos okupuotos teritorijos juostoje į pietus nuo Mykolajivo – desantavo kulkosvaidžiu ginkluotą robotą „ARK-1“. Nors to reido rezultatas lieka neaiškus, R. Tollastas prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais ukrainiečiai surengs daugiau tokio pobūdžio operacijų.
Ar humanoidiniai robotai netrukus pasirodys fronto linijoje? R. Tollastas mano, kad ne, ir Ukrainos kariuomenė su juo sutinka, teigdama, kad tokie dronai yra sunkūs, brangūs ir dažnai virsta. R. Tollastas teigia, kad keturkojai robotai yra kur kas labiau tikėtini. Teoriškai jie galėtų palyginti lengvai judėti po mūšio lauką (ši perspektyva bauginančiai pavaizduota 2017 m. serialo „Black Mirror“ epizode „Metalhead“).
Susiję straipsniai
Kitas galimas variantas – bepiločiai tankai. Tačiau Ukrainos kariuomenės pažanga kuriant UGV bus tvari tik tuomet, jei bus užtikrintas patikimas ryšys tarp žmogiškųjų operatorių ir lauke esančių dronų. Jei Kinijai ir Rusijai pavyks rasti pigesnių būdų, kaip blokuoti „Starlink“, viskas gali pasikeisti.
Šios problemos sprendimas galėtų būti visiškai autonominių aparatų sukūrimas, kaip vis dažniau daroma su abiejų konflikto šalių naudojamais UAV. „Tikiuosi, kad ukrainiečiai intensyviai dirbs šia kryptimi“, – sako Tollastas, – „ir tikriausiai išspręs šią problemą dideliu mastu.“
Tai gali užtrukti šiek tiek laiko. Nors autonominei navigacijai reikalingų jutiklių kaina mažėja, net ir naujausiomis sistemomis valdomi dronai sunkiai įveikia išmaltą Ukrainos „niekieno žemės“ reljefą. Taigi, tikriausiai teks šiek tiek palaukti, kol robotai perims kareivių pareigas. Darant prielaidą, kad tai vienintelė alternatyva, išskyrus karo pabaigą, rašo BBC.