Kaip pastebi „Telia“ ekspertė, per ankstyvas vaiko atsiradimas socialiniuose tinkluose kelia nemažai rizikų: jis negeba kritiškai įvertinti informacijos, gali pateikti apie save daugiau informacijos nei reikėtų, o ja – pasinaudoti piktavaliai. Vaikai internete taip pat gali tapti tapatybės vagysčių ar manipuliacijų aukomis, o bene didžiausia žala gresia jų emocinei sveikatai, nes vaikas gali pradėti lygintis su kitais ir netgi tapti kibernetinių patyčių taikiniu.
Tėvams, kurių vaikai jau naršo internete bei socialiniuose tinkluose, „Telia“ siūlo paslaugą „Telia Smart Wi-Fi“, leidžiančią tėvams valdyti vaikų įrenginių naudojimą namų tinkle. Taip pat „Telia“ aktyviai blokuoja vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą turinčius puslapius ir vykdo švietėjišką veiklą, kad vaikus internete pasiektų kuo mažiau žalingo turinio ir informacijos.
Kokios grėsmės vaikams kyla socialiniuose tinkluose?
Susiję straipsniai
Nors dauguma socialinių tinklų brėžia aiškią 13 metų amžiaus ribą, nuo kurios žmonės gali susikurti savo paskyras, realybė, anot „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovės J. Markeliūnės, atrodo kitaip. Nemaža dalis vaikų paskyras susikuria būdami netgi 9–12 metų amžiaus, o tėvai neretai tam patys uždega žalią šviesą.
„Ilgą laiką ši riba veikė labiau kaip formalumas nei efektyvi apsaugos priemonė, nes registruojantis dažnai pakakdavo nurodyti kitą gimimo datą. Norėčiau pabrėžti, kad nors dažnai kalbame apie vaikus, apeinančius amžiaus ribojimo taisykles, neretai matome ir kitą situaciją – kuomet vaikui, nepasiekusiam leistinos amžiaus ribos, socialinių tinklų paskyras sukuria patys tėvai.
Todėl kalbėdami apie vaikų saugumą internete turime kalbėti ne tik apie vaikų, bet ir apie tėvų skaitmeninį raštingumą“, – svarstė „Telia“ atstovė.
Kuo šiandien gresia tai, kad vaikas į socialinius patenka per anksti? J. Markeliūnė pastebėjo, jog didžiausią riziką čia kelia net ne pati technologija, o tai, kad vaikas dar neturi pakankamai brandos ir įgūdžių kritiškai vertinti tai, ką mato ir patiria internete.
Pavyzdžiui, dėmesį atkreipė ekspertė, vaikai gali nesuprasti, kokia informacija galima viešai dalintis, neįvertina to, kas gali matyti jų skelbiamą turinį ar buvimo vietą, kitą asmeninę informaciją.
„Kita svarbi rizika yra privatumas. Socialinių tinklų platformos renka ir analizuoja didelius kiekius vartotojų duomenų, o vaikai dažnai net nesuvokia, kokia informacija apie juos yra kaupiama ir naudojama. Jie taip pat gali tapti tapatybės vagysčių, sukčiavimo ar įvairių manipuliacijų aukomis“, – kalbėjo J. Markeliūnė.
Pasak „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovės, vaikams internete taip pat gali būti sunku atskirti faktus nuo nuomonių, juos gali lengvai paveikti vadinamosios melagienos, todėl svarbu ugdyti vaikų skaitmeninį raštingumą, kritinį mąstymą.
Visgi specialistė pripažįsta, kad bene didžiausią susirūpinimą šiandien turėtų kelti socialinių tinklų poveikis vaikų emocinei sveikatai. Kodėl?
„Platformų algoritmai yra sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų vartotojo dėmesį. Vaikai gali būti nuolat veikiami turinio, kuris skatina lygintis su kitais, formuoja nerealistiškus grožio, sėkmės ar gyvenimo būdo standartus, didina nerimą ir mažina pasitenkinimą savimi. Kuo jaunesnis vaikas, tuo sunkiau jam suprasti, kad socialiniuose tinkluose dažnai matoma ne realybė, o kruopščiai atrinkta jos versija.
Taip pat negalima pamiršti kibernetinių patyčių. Didelės patyčios dažnai prasideda nuo, atrodytų, nereikšmingų užgauliojimų ar komentarų. Internete parašyti žodžiai skaudina ne mažiau nei tie, kurie pasakomi gyvai. Vaikai turėtų žinoti, kaip atpažinti patyčias, o svarbiausia – jaustis saugūs kreiptis pagalbos į suaugusiuosius“, – patarė J. Markeliūnė.
Ką turėtų daryti tėvai?
Svarbią misiją diskusijose apie socialinius tinklus turi ir tėvai. Kaip pastebėjo „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, savo atžalas suaugusieji turėtų ne kontroliuoti, o jas naviguoti bei padėti. Tėvai turėtų domėtis savo vaiko skaitmeniniu gyvenimu, į jį įsitraukti.
Pasak ekspertės, vis daugiau pasaulio šalių mano, kad vien švietimo kalbant apie saugumo priemones nepakanka, todėl didesnė atsakomybė turi tekti ir pačioms platformoms. Vienas ryškiausių pavyzdžių, tęsė J. Markeliūne, yra Australija, kuri tapo pirmąja šalimi pasaulyje, nustačiusia 16 metų amžiaus ribą socialinių tinklų paskyroms.
„Nuo 2025 m. pabaigos platformos privalo imtis realių veiksmų, kad jaunesni nei 16 metų vaikai negalėtų turėti paskyrų, o atsakomybė už tai tenka ne vaikams ar jų tėvams, bet pačioms technologijų bendrovėms. Europoje taip pat matome vis griežtesnį požiūrį. Prancūzija ėmėsi iniciatyvos riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 metų vaikams ir tapo viena aktyviausių šalių, siekiančių bendro europinio sprendimo.
Tuo tarpu Europos Komisija praėjusią savaitę pristatė EU KIDS Act pasiūlymą, kuriame numatomas laipsniškas vaikų įsitraukimas į socialinius tinklus: iki 13 metų savarankiškos prieigos nebūtų, 13–14 metų vaikams būtų numatytos tėvų prižiūrimos paskyros, o nuo 15 metų būtų galima turėti savarankišką paskyrą.
Taip pat siūloma riboti priklausomybę skatinančias funkcijas, tokias kaip begalinis naujienų srautas, dirbtiniai pranešimai ar algoritmais paremtas vaikų įtraukimas į vis ekstremalesnį turinį. Mano vertinimu, daugiausia vilčių teikia ne visiški draudimai, o EK pasiūlytas laipsniškos prieigos modelis.
Jis leidžia atsižvelgti į vaiko brandą ir kartu išlaikyti tėvų vaidmenį. Nes vien amžiaus ribos problemos neišspręs, jei platformos ir toliau bus kuriamos taip, kad maksimaliai išlaikytų vaikų dėmesį“, – komentavo „Telia“ atstovė.
J. Markeliūnės manymu, saugaus elgesio internete kartu su vaiku galima mokytis ir tada, kai su tėvų priežiūra yra sukuriama pirmoji vaiko socialinio tinklo paskyra. Tėvai gali stebėti, kaip ir su kuo jų atžala bendrauja, tačiau svarbu nieko nedaryti slapta, gerbti vaiko privatumą. Priešingu atveju pasitikėjimą lengva sulaužyti.
„Jei vaikas žino, kad kiekviena jo žinutė bus skaitoma, jis gali pradėti slėpti savo veiklą, kurti papildomas paskyras ar vengti kreiptis pagalbos susidūręs su problema.
Todėl svarbu, kad priežiūra būtų paremta pasitikėjimu, o ne vien stebėjimu. Mano nuomone, geriausiai veikia laipsniškas modelis: kuo vaikas jaunesnis, tuo daugiau tėvų dalyvavimo ir priežiūros reikia. Vaikui augant, kontrolė turėtų mažėti, o atsakomybė ir savarankiškumas didėti. Juk mūsų tikslas nėra visą laiką prižiūrėti vaiką internete, bet išmokyti jį pačiam priimti saugius sprendimus“, – kalbėjo „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.
Kokius sprendimus siūlo „Telia“?
Ką dėl saugesnio vaikų buvimo socialiniuose tinkluose daro „Telia“? Pasak J. Markeliūnės, įmonė itin daug dėmesio skiria edukacijai, sąmoningo vartojimo skatinimui ir kritinio mąstymo lavinimui, todėl technologinių sprendimų pusėje „Telia“ siūlomas „Telia Smart Wi-Fi“ leidžia tėvams valdyti vaikų įrenginių naudojimą namų tinkle.
„Be to, aktyviai blokuojame vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą (CSAM) turinčius puslapius ir taip prisidedame prie saugesnės interneto aplinkos kūrimo“, – paaiškino „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.
Pabrėžiama ir tai, jog „Telia“ yra viena pagrindinių „Vaikų linijos“ partnerių „Trusted Flagger“ projekte. Nuo 2026 metų „Vaikų linija“ Lietuvoje turi patikimo pranešėjo statusą, kuris leidžia apie žalingą turinį socialinėse platformose pranešti ir pasiekti jo pašalinimą gerokai greičiau. „Telia“ yra viena iš dviejų organizacijų, padėjusių šiam statusui atsirasti.
„Ne mažiau svarbi mūsų veiklos kryptis yra švietimas. Kartu su „Ugdymo meistrais“ sukūrėme nemokamą skaitmeninių įgūdžių kursą mokytojams, o per iniciatyvą „Saugus internete“ vykstame į mokyklas ir vedame nemokamas edukacijas vaikams apie saugų elgesį internete, kibernetines grėsmes ir atsakingą naudojimąsi technologijomis. Lankomės ir pas senjorus, nes skaitmeninis saugumas šiandien aktualus visoms amžiaus grupėms. Taip pat prisidėjome prie edukacinio žaidimo „Spoofy“ bei organizavome nacionalinį IT iššūkį“, – vardijo ekspertė.
Taip pat, tęsė J. Markeliūnė, pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio „Telia“ skiria ir sąmoningam ekranų naudojimui.
„Saugus santykis su technologijomis yra ne tik apie tai, nuo ko apsisaugome, bet ir apie tai, kaip sąmoningai naudojame savo laiką. 2025-aisiais kampanija „Ryšio dėžė“ kvietė bent valandai padėti telefoną į šalį ir tą laiką skirti tikram, gyvam ryšiui su artimaisiais.
Apibendrinant, į vaikų saugumą internete žiūrime kompleksiškai: siekiame padėti technologijomis, greičiau reaguoti į žalingą turinį ir, svarbiausia, suteikti vaikams, tėvams bei mokytojams žinių, kurios padėtų internete būti saugiai, atsakingai ir sąmoningai“, – dalijosi „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.
Visgi, nors dažnai ieškome technologinio sprendimo, kuris leistų visiškai apsaugoti vaiką internete, tiesa tokia, kad vien technologijų ta, neužteks, svarstė J. Markeliūnė. Vis dėlto, tęsė specialistė, stipriausia apsauga išlieka ne programėlės ar filtrai, o nuolatinis domėjimasis vaiko skaitmeniniu gyvenimu, pokalbiai ir gebėjimas kartu mokytis saugaus elgesio internete.