Kopenhaga patvirtino įsilaužimą, o vienas vyriausybės pareigūnas teigė, kad pažeidimas buvo aptiktas praėjus 12 dienų po įvykio. Danijos valdžia teigė, kad neteisėtai buvo gauta 8,8 mln. įrašų – nors įsilaužėlis tvirtino, kad neketina parduoti ar nutekinti šios informacijos. Nors valdžia nenurodė, kurią įmonę įsilaužėlis išnaudojo, „Pays ApS“ generalinė direktorė Sophie Laursen patvirtino, kad įsilaužėlis pasinaudojo įmonės prieiga prie duomenų bazės, kad išgautų duomenis.
Šis incidentas rodo, kad sistemos saugumas priklauso nuo silpniausios grandies – į Danijos duomenų bazę buvo įsilaužta dėl trečiosios šalies vartotojo netinkamai pasirinkto slaptažodžio. Atsižvelgiant į tai, kad CPR iš esmės saugo informaciją apie beveik kiekvieną Danijos pilietį, būtų galima tikėtis, kad vartotojams būtų reikalaujama bent jau sudėtingesnio slaptažodžio, jei ne dviejų veiksnių autentifikavimo. Tačiau tai ne pirmas kartas, kai incidentas atskleidžia trūkumus vyriausybinių duomenų bazių apsaugoje – kai 2024 m. išpirkos reikalaujantis virusas paveikė daugiau nei 230 viešųjų įstaigų, Indonezija suprato, kad neturi atsarginių kopijų, o Pietų Korėja praėjusiais metais prarado 858 terabaitus duomenų po katastrofiško gaisro vyriausybiniame duomenų centre.
Reikia tikėtis, kad Danijos valdžia artimiausioje ateityje iš esmės peržiūrės savo slaptažodžių politiką – ypač dabar, kai dirbtinis intelektas leidžia programišiams lengviau ir efektyviau pasiekti savo tikslus. Neseniai įvykę incidentai – tokie kaip atakos prieš Pietų Korėjos bankus ir Taivano valdžią – kaip pranešama, buvo įvykdyti pasitelkiant dirbtinio intelekto agentus. Programišiai taip pat įsilaužė į „OpenAI“ naudodami „Claude“ įrankius – o tai rodo, kokia galinga tapo dirbtinio intelekto technologija kaip įsilaužimo įrankis. Tačiau turint tokį slaptažodį kaip „123456“, potencialiems programišiams net nereikėtų naudoti jokių dirbtinio intelekto įrankių, ironizuoja „Tom’s Hardware“.