Atrado seniausią gyvenvietę Vakarų pusrutulyje

Vietovėje, vadinamoje Shégˊ Xdaltthˊíˊ (kas Aliaskos čiabuvių atabaskų kalba reiškia „jie ten buvo“), esančioje apie 55 kilometrus į pietryčius nuo Fairbankso, archeologai iškasė stovyklą, kurią vieni iš pirmųjų žmonių, apsigyvenusių Šiaurės Amerikoje, periodiškai naudojo tūkstantį metų.

Shégˊ Xdaltthˊíˊ yra rytinėje Beringijoje – geografiniame regione, kuris paskutinio ledynmečio metu jungė šiaurės rytų Aziją ir šiaurės vakarų Šiaurės Ameriką. Naujausi archeologiniai ir genetiniai tyrimai rodo, kad šiandieninių Amerikos čiabuvių protėviai į žemyną atvyko maždaug prieš 21 000 metų. Tačiau kadangi Beringijos radimvietės dažnai yra nedidelių sezoninių medžioklės stovyklų liekanos ir išsibarstytos po didelę geografinę teritoriją, apie pačius pirmuosius Vakarų pusrutulyje apsigyvenusius žmones vis dar daug kas nežinoma.

„Tikėjausi, kad prie vienos ar dviejų ugniaviečių rasime medžioklės įrankių ir akmens įrankių gamybos liekanų, bet net nesvajojau, kad atsitiktinai aptiksime bazinę stovyklą su dešimtimis tūkstančių artefaktų, – pasakoja pagrindinė tyrimo autorė, Kanzaso universiteto archeologė Kelly Graf. – Tai buvo visiškai netikėta.“

Žurnale „Science Advances“ paskelbtame tyrime K. Graf ir bendraautoriai išsamiai aprašė savo atradimus vietovėje. Tyrėjai aptiko ugniakurą, nedidelę duobę ir žemės dėmę, kurioje kažkada stovėjo medinis stulpas – greičiausiai tai buvo senovinės palapinės liekanos. Be to, archeologai iškasė akmeninius įrankius, kaulines adatas ir iš elnio rago pagamintą pakabuką. Netoliese jie rado žemės krosnį, kuri buvo pilna anglies ir gyvūnų kaulų – ir, tikėtina, buvo naudojama lėtai kepti mėsą didelei šeimai.

„Kompleksinis radinys Shégˊ Xdaltthˊíˊ vietovėje yra seniausias galimas gyvenamosios struktūros pavyzdys Šiaurės Amerikoje, – rašo mokslininkai . – Ankstyvieji Aliaskos gyventojai gerai pažinojo savo aplinką.“

Archeologus taip pat nustebino vietovėje rasti akmeniniai įrankiai – nes jie pasižymi savita forma ir yra būdingi tik centrinei Aliaskai. Šie įrankiai buvo pagaminti iš riolito ir bazalto ir yra panašūs į tuos, kurie paprastai randami daug toliau į vakarus, Beringijoje, šiuolaikiniame šiaurės Sibire. Be to, vietovėje rasti obsidiano dirbiniai rodo, kad žmonės šią vulkaninę uolieną į šią vietą atsigabeno iš geologinio šaltinio, esančio už šimtų kilometrų į šiaurės vakarus.

Mokslininkų teigimu, daugiau nei tuzino į vilkus panašių gyvūnų kaulai rodo dar vieną ryšį su Azija. Vieno iš gyvūnų žandikaulio analizė parodė, kad jis nepriklausė nei didžiajam vilkui (Aenocyon dirus), nei pleistoceno Beringijos ar pilkajam vilkui (Canis lupus sp.), o buvo kilęs iš į vilkus panašių gyvūnų populiacijos, būdingos tik centrinei Aliaskai. Dabartiniai genetiniai duomenys rodo, kad pirmieji Šiaurės Amerikoje prijaukinti šunys kilę iš Sibiro vilkų. Shégˊ Xdaltthˊíˊ radimvietės chronologija ir geografinė padėtis suteikia netiesioginių įrodymų, kad čia gyvenę žmonės galėjo laikyti šunis.

„Kaip ir žmonės, taip pat ir Shégˊ Xdaltthˊíˊ bei kitų senųjų Aliaskos radimviečių šunų genties gyvūnai galėjo būti nauji imigrantai iš Azijos Beringijos“, – rašo mokslininkai.

Nors Shégˊ Xdaltthˊíˊ atskleidžia ryšį su vietovėmis Azijoje, tyrimo duomenimis, taip pat yra įrodymų apie sąsajas su ankstyvosiomis Amerikos vietovėmis, esančiomis į pietus nuo Kanados ledynų.

Viena iš užuominų apie šiuos ryšius – kauliniai dirbiniai siuvimo rinkinyje. Archeologai Shégˊ Xdaltthˊíˊ vietovėje aptiko aštuonis kaulinių adatų fragmentus. Anksčiau vienintelės rastos adatos su kilpelėmis buvo iš paleoindėnų gyvenviečių vidutinio klimato Šiaurės Amerikoje. Todėl, remiantis tyrimu, adatos iš Shégˊ Xdaltthˊíˊ yra seniausios kada nors Vakarų pusrutulyje rastos adatos, ir jos atskleidžia ryšius su vietovėmis, esančiomis toliau į pietus.

Kitas įrodymas – pakabukas, pagamintas iš elnio rago. Viename pakabuko gale buvo išgręžta skylė, o kitas galas buvo suformuotas į smailą viršūnę. Šis senovinis papuošalas yra panašus į asmeninius papuošalus, rastus toliau į pietus Šiaurės Amerikoje.

„Šių kultūrinių bruožų sutapimas Shégˊ Xdaltthˊíˊ vietovėje yra tikrai įspūdingas, – rašo tyrėjai. – Tai pabrėžia stiprų kultūrinį ryšį tarp ankstyvųjų Beringijos gyventojų ir amerikiečių“.

Vis dar neaišku, ar Shégˊ Xdaltthˊíˊ gyventojai keliavo, siekdami užmegzti šiuos ryšius. „Sunku tiksliai nustatyti, ar jie per savo gyvenimą keliaudavo pirmyn ir atgal, bet bent jau galime teigti, kad ryšys egzistavo“, – sako K. Graf.