Nauji Japonijoje atlikti laboratoriniai eksperimentai rodo, kad BA.2 gali pasižymėti savybėmis, dėl kurių jis gali sukelti tokias pat sunkias ligas kaip ir senesni COVID-19 variantai, įskaitant delta atmainą.
Be to, kaip ir originalus omikron, šis virusas, atrodo, iš esmės išvengia imuniteto, kurį sukuria vakcinos. Bet sustiprinančioji dozė atstato apsaugą, todėl užsikrėtus infekcija ligos tikimybė tampa maždaug 74 proc. mažesnė.
BA.2 taip pat atsparus kai kuriems gydymo būdams, įskaitant sotrovimabą – monokloninį antikūną, kuris šiuo metu naudojamas prieš omikron.
Trečiadienį tokios išvados buvo paskelbtos „bioRxiv“ serveryje kaip išankstinė publikacija, dar prieš ją recenzuojant. Įprastai prieš paskelbiant tyrimą medicinos žurnale, jį kruopščiai patikrina nepriklausomi ekspertai. Išankstinės publikacijos leidžia greičiau pasidalyti moksliniais tyrimais, tačiau jos skelbiami dar prieš recenzavimo etapą.
„Žvelgiant iš žmogaus perspektyvos, tai gali būti blogesnis virusas nei BA.1: jis gali geriau plisti ir sukelti sunkesnes ligas“, – sako Klivlendo klinikos Ohajuje (JAV) mikrobiologijos skyriaus vadovas daktaras Danielis Rhoadsas Jis peržiūrėjo tyrimą, tačiau pats tyrime nedalyvavo.
BA.2 yra labai mutavęs, palyginu su originaliu COVID-19 sukeliančiu virusu, kuris atsirado Uhane, Kinijoje. BA.2 taip pat turi dešimtis genų pokyčių, kurie skiriasi nuo omikron atmainos – todėl nuo naujausio pandeminio viruso skiriasi taip pat, kaip alfa, beta, gama ir delta atmainos skiriasi viena nuo kitos.
Tyrimą atlikęs Tokijo universiteto mokslininkas Kei Sato teigia, kad šie rezultatai įrodo, jog BA.2 neturėtų būti laikomas omikron atmaina – ir kad jį reikia atidžiau stebėti.
„Kaip galbūt žinote, BA.2 vadinamas „slaptuoju omikron“, – CNN sakė K. Sato. Taip yra todėl, kad atliekant PGR tyrimus jis nenustatomas taip, kaip atpažįstamas omikron (nenustatant S geno). Todėl laboratorijos turi žengti papildomą žingsnį ir nustatinėti viruso seką, kad identifikuotų šį variantą.
Mokslininkas teigia, kad daugelyje šalių pirmiausia reikėtų sukurti metodą, kuris leistų aptikti būtent BA.2.
„Atrodo, kad čia galime matyti naują graikišką raidę“, – pritaria Vašingtono universiteto (JAV) Medicinos mokyklos virusologė Deborah Fuller, kuri taip pat peržiūrėjo tyrimą, bet taip pat jame nedalyvavo.
Skirtingi realaus pasaulio duomenys
BA.2 yra apie 30-50 proc. užkrečiamesnis už omikron. Jis aptiktas 74 šalyse (ir 47 iš 50 JAV valstijų).
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, šiuo metu apie 4 proc. amerikiečių, sergančių COVID-19, yra užsikrėtę BA.2 sukeltomis infekcijomis – tačiau daugelis kitų pasaulio šalių su šia atmaina turi didesnės ir glaudesnės patirties.
Virusas tapo dominuojančiu dar bent dešimtyje šalių: Bangladeše, Brunėjuje, Kinijoje, Danijoje, Guame, Indijoje, Juodkalnijoje, Nepale, Pakistane ir Filipinuose, teigiama kassavaitinėje Pasaulio sveikatos organizacijos epidemiologinėje ataskaitoje.
Tačiau apie BA.2 sukeliamos ligos sunkumą realiame pasaulyje yra nevienareikšmiškų duomenų. Hospitalizacijų, kai kuriose šalyse, kur įsitvirtino BA.2 – pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje – toliau mažėja, bet Danijoje, kur BA.2 tapo pagrindine infekcijų priežastimi, PSO duomenimis, hospitalizacijų ir mirčių skaičius didėja.
Atsparus gydymui monokloniniais antikūnais
Naujuoju tyrimu nustatyta, kad BA.2 gali kopijuoti save ląstelėse greičiau nei originali omikron versija BA.1. Naujoji atmaina taip pat geriau moka priversti ląsteles sulipti – dėl to virusas gali sukurti didesnius ląstelių gumulus, vadinamus sincitijomis, nei BA.1.
Tai kelia nerimą, nes šie gumulėliai tampa tarsi gamyklomis, kuriose „pagaminama“ daugiau viruso kopijų. Delta taip pat gerai kūrė sincitijas – o tai, kaip manoma, yra viena iš priežasčių, kodėl jis buvo toks destruktyvus plaučiams.
Tyrėjams užkrėtus žiurkėnus BA.2 ir BA.1, BA.2 užkrėsti gyvūnai sirgo labiau ir jiems blogiau funkcionavo plaučiai. Audinių mėginiuose BA.2 užkrėstų žiurkėnų plaučiai buvo labiau pažeisti nei BA.1 užkrėstų žiurkėnų.
Panašiai kaip ir originalusis omikron, BA.2 galėjo įveikti antikūnus, esančius žmonių, kurie buvo paskiepyti nuo COVID-19, kraujyje. Jis taip pat buvo atsparus žmonių, kurie pandemijos pradžioje buvo užsikrėtę COVID-19, įskaitant alfa ir delta variantais, antikūnams. O dar BA.2 buvo beveik visiškai atsparus kai kuriems monokloninių antikūnų preparatams.
Tačiau yra ir šiek tiek gerų naujienų: žmonių, kurie neseniai persirgo omikron atmaina, kraujyje esantys antikūnai taip pat turėjo tam tikrą apsaugą nuo BA.2 – ypač jei jie buvo dar ir pasiskiepiję.
Ir tai iškelia svarbų klausimą, sako D.Fuller. Nors BA.2 atrodo labiau užkrečiamas ir patogeniškenis nei omikron, jis gali nesukelti didesnės COVID-19 infekcijų bangos.
„Vienas iš dalykų, apie ką turime galvoti, kai susiduriame su naujais variantais, kurie gali atrodyti pavojingesni, yra tai, kad yra dvi medalio pusės“ – teigia ji. Ji sako, kad virusas yra svarbus – bet mes, kaip būsimi jo nešiotojai, taip pat esame svarbūs.
„Mūsų imuninė sistema taip pat evoliucionuoja“, – sako mokslininkė. Ji teigia, kad šiuo metu mes lenktyniaujame su virusu, ir pagrindinis klausimas – kas dabar pirmauja?
„Galiausiai mes norime, kad nešiotojas aplenktų virusą. Kitaip tariant, kad mūsų imunitetas būtų žingsniu priekyje nei kitas atsiradęs variantas, ir aš nežinau, ar mes jau esame pasiekę šį tikslą“, – sako D.Fuller.
Dėl šios priežasties virusologė sako, kad jos nuomone, dar ne laikas bendruomenėse panaikinti privalomą kaukės dėvėjimą.
„Prieš pasirodant šiam dalykui, buvome maždaug 10 pėdų nuo finišo linijos, – apibendrina ji. – Dabar nusiimti kaukes nebūtų gera mintis. Tai tik pratęstų lenktynes. Geriau eikime į finišo tiesiąją“.
Parengta pagal CNN.
