Mūsų rūšis – Homo sapiens – atsirado Afrikoje daugiau nei prieš 300 000 metų. Genetiniai duomenys rodo, kad visos šiuolaikinių žmonių populiacijos už Afrikos ribų daugiausia yra kilusios iš nedidelės šiuolaikinių žmonių grupės, kuri pradėjo migruoti iš Afrikos maždaug prieš 50 000 metų.
Tačiau ankstesni tyrimai rodo, kad pirmosios Homo sapiens bangos pradėjo palikti Afriką jau maždaug prieš 270 000 metų. Todėl kyla klausimas, kodėl šios ankstesnės migracijos bangos nepaliko genetinių pėdsakų šiuolaikinių žmonių populiacijose už Afrikos ribų.
Trečiadienį (birželio 18 d.) žurnale „Nature“ paskelbtame naujame tyrime mokslininkai analizavo archeologinių vietovių Afrikoje, datuojamų 120 000–14 000 metų, duomenis. Tyrinėdami senovinių augalų ir gyvūnų liekanas, mokslininkai rekonstravo, kokiose buveinėse ir kokiame klimate gyveno to laikotarpio žmonės – taip jie susidarė vaizdą, kokia augmenija, temperatūra ir kritulių kiekis galėjo būti tam tikroje vietovėje.
Susiję straipsniai
Tyrėjai nustatė, kad maždaug prieš 70 000 metų šiuolaikiniai žmonės pradėjo plėsti buveinių, kuriose gyveno, spektrą – jie ėmė gyventi Vakarų ir Centrinės Afrikos miškuose, Šiaurės Afrikos dykumose ir vietovėse, kuriose metinė temperatūra buvo didesnė.
„Žmonės sėkmingai gyveno sudėtingose buveinėse mažiausiai 70 000 metų“, – pasakoja viena pagrindinių tyrimo autorių, Čikagos Lojolos universiteto archeologė Emily Hallett.
Šis atradimas „buvo didžiulė staigmena“ ir padeda išsiaiškinti, kodėl paskutinė didelė šiuolaikinių žmonių sklaida iš Afrikos buvo sėkminga, teigia viena iš tyrimo pagrindinių autorių, Maxo Plancko geoantropologijos instituto Vokietijoje evoliucijos archeologė Eleonora Scerri.
„Mūsų ekologinis lankstumas – tai dalis to, kas leido mūsų rūšiai išsisklaidyti po visą pasaulį ir klestėti kiekvienoje buveinėje, su kuria susidūrėme“, – sako E. Hallett.
Šiuolaikiniai žmonės nuo pat pradžių buvo gana universalūs gyvenę įvairiose buveinėse, pažymi vienas iš tyrimo autorių, Kembridžo universiteto evoliucinės ekologijos specialistas Andrea Manica.
„Maždaug prieš 70 000 metų Homo sapiens tapo geriausiai prisitaikiusiu ir ėmė veržtis į vis ekstremalesnes aplinkas, – sako ji. – Šis naujai atrastas papildomas lankstumas prieš 50 000 metų suteikė jiems pranašumą, leidusį sparčiai plisti po visą pasaulį ir klestėti naujose, kartais labai sudėtingose aplinkose – pavyzdžiui, labai šiaurinėse platumose.“
Tyrėjų pastebėtas didesnis šiuolaikinių žmonių ekologinis lankstumas greičiausiai nebuvo vieno evoliucinio prisitaikymo ar technologinės inovacijos rezultatas, teigia viena iš tyrimo vadovių, Kembridžo universiteto evoliucinės biologijos specialistė Michela Leonardi. Tai panašiau į sudėtingą daugelio veiksnių sąveiką – pavyzdžiui, šiuolaikinių žmonių populiacijos gyvena didesniuose arealuose, patiria daugiau kontaktų ir kultūrinių mainų tarp grupių, ir egzistuoja didesnė tikimybė sukurti ir išlaikyti naujoves, sako ji.
Šie nauji atradimai gali atskleisti ne tik šiuolaikinių žmonių kelionę iš Afrikos, bet ir žmogaus evoliuciją apskritai, įskaitant senąsias Homo genties linijas – tokias kaip Homo erectus – ir artimiausius išnykusius šiuolaikinių žmonių giminaičius – neandertaliečius bei denisoviečius – sako Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro archeologas Williamas E. Banksas, kuris šiame tyrime nedalyvavo, bet parašė apie jį redakcinį straipsnį, kuris birželio 18 d. taip pat buvo paskelbtas žurnale „Nature“.
„Ankstyvieji mūsų genties atstovai taip pat turėjo praplėsti aplinkos sąlygų, kuriomis jie gyveno, diapazoną – kai paliko Afriką ir pradėjo nuolat gyventi Eurazijos regionuose“, – sako jis.
Kol kas neaišku, kodėl šiuolaikiniai žmonės maždaug prieš 70 000 metų pradėjo plėstis į sudėtingesnes buveines, teigia E. Scerri. Viena iš galimybių yra ta, kad erdvės, kuriose jie gyveno, mažėjo, nors šiuo metu nežinoma, kodėl. „Greičiausiai tai įvyko iš būtinybės“, – sako ji.
Parengta pagal „Live Science“.