„Niekas neolito Airijos archeologiniuose įrašuose nerodo, kad tuo metu egzistavo „karaliai“ ar kokia nors karališkoji hierarchija“, – sako pagrindinė tyrimo autorė, Dublino universitetinio koledžo archeologijos docentė Jessica Smyth.– Tai socialinė kategorija iš daug vėlesnio laikotarpio, kuri buvo netinkamai pritaikyta.“
Antradienį (birželio 24 d.) žurnale „Antiquity“ paskelbtame tyrime J. Smyth su kolegomis pateikė naują fragmentiško vyro, palaidoto Niugrandže, skeleto interpretaciją – kuri verčia abejoti prielaida, kad jo giminystės ryšiai su gimine reiškė, jog jis priklausė elitinei dinastijai.
Apie 3100 m. pr. m. e. šiaurės rytų Airijoje pastatyta ir 1699 m. iš naujo atrasta Niugranžo kapavietė – tai didelis pilkapis su vidiniu praėjimu, vedančiu į laidojimo kamerą. Pilkapyje aptikti skeletai parodė, kad čia buvo palaidoti ne ištisi kūnai, o žmonių fragmentai – palaikai į pilkapį greičiausiai buvo perkelti praėjus kuriam laikui po mirties.
2020 m. buvo atlikta Niugrandžo skeletų DNR analizė ir mokslininkai nustebo radę suaugusio vyro (NG10) kaukolės kaulą, kurio tėvai buvo pirmos eilės giminaičiai – greičiausiai brolis ir sesuo. Kadangi toks incestas yra beveik visuotinis tabu, ši tyrėjų grupė ieškojo paaiškinimo įvairiose kultūrose ir apsistojo ties mintimi, kad brolio ir sesers santuoka kartais buvo laikoma priimtina karališkose šeimose, kurioms vadovavo „dieviškieji karaliai“ – pavyzdžiui, senovės Egipte ir inkų kultūroje.
Tačiau NG10 vadinti „dieviškuoju karaliumi“ dėl jo giminystės ir vietos Niugrandžo kapavietėje yra problemiška, teigia naujojo tyrimo autoriai.
„Atkreipiame dėmesį į tai, kad incestas – kol kas – yra unikalus reiškinys neolitinėje Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, – teigia J. Smyth, – ir kad teiginys, jog jis atstovauja dinastiniam elitui, yra per daug interpretuotas.“ Iš tikrųjų, pasak tyrimo, neolitinėje Airijoje (4000–2500 m. pr. m. e.) yra labai mažai socialinės nelygybės įrodymų.
NG10 kaulai buvo rasti nedidelėje laidojimo kameros nišoje, tačiau naujojo tyrimo autorių teigimu, tai nebūtinai reiškia, kad jis ten buvo palaidotas ar kad tai buvo ypatinga kapo vieta.
„Atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius daugiau nei 300 metų Niugranžo viduje buvo padaryta daug pažeidimų, neturime realių galimybių sužinoti, iš kur tas kaukolės fragmentas atsirado ir ar NG10 tėvystė buvo žinoma kitiems, ar liko slapta“, – teigia J. Smyth.
Ankstesniame tyrime, paskelbtame balandžio mėnesį, ta pati tyrėjų grupė, dirbanti su naujuoju dokumentu, teigė, kad Niugrandžas ir kiti panašūs megalitiniai paminklai, nors ir neabejotinai įspūdingi, greičiausiai buvo visos bendruomenės, o ne tik vietinės dinastijos poilsio vieta.
Pasak J. Smyth, laidojimo Niugrandže atrankos kriterijai nėra aiškūs, nes tarp palaidotųjų piliakalnyje yra ir naujagimių, ir vyresnio amžiaus žmonių, ir vyrų, ir moterų, ir skirtingos padėties žmonių.
„Galima drąsiai teigti, kad daugumos neolito laikų žmonių paskutinio poilsio vieta buvo ne megalito paminklas, – teigia mokslininkė, – tačiau mes vis dar aiškinamės, kodėl.“
Parengta pagal „Live Science“.