Nežinia, kodėl šie asilai buvo „paskersti pačiame jėgų žydėjime“ Kanaano III ankstyvojo bronzos amžiaus laikotarpiu (apie 2900–2550 m. pr. m. e.), tačiau tyrėjai mano, kad netikėta egiptietiška gyvūnų kilmė rodo, jog jų savininkai buvo pirkliai ir prekybininkai.
„Paaukoti tokį svarbų gyvūną – tai perdėtas turto ar padėties visuomenėje demonstravimas, – sako pagrindinė tyrimo autorė, antropologė ir aplinkos archeologė iš Grand Valley State universiteto JAV Elizabeth Arnold. – Pasirinkus asilus tik iš Egipto, greičiausiai buvo pabrėžtas ryšys su pagrindiniu prekybos partneriu.“
Tuo metu, Senosios karalystės laikotarpiu (maždaug 2649–2150 m. pr. m. e.), Egiptas buvo itin stiprus, todėl „šios sąsajos pabrėžimas būtų dar labiau padidinęs prestižą“, – priduria ji.
Daugiau asilų
Archeologai jau daugelį metų randa senovinių asilų palaikų senoviniame, maždaug 24 hektarų ploto Gato (Gath, dabartinis Tell eṣ-Ṣâfi) mieste centrinėje Izraelio dalyje, maždaug už 20 kilometrų nuo Viduržemio jūros pakrantės. Tyrėjai nustebo 2010 m. radę nukirstą asilo galvą. Jo galva buvo „visiškai nupjauta ir kruopščiai padėta ant pilvo, nukreipta priešinga kryptimi“ nei kūnas, rašoma naujame tyrime, kuris trečiadienį (liepos 9 d.) buvo paskelbtas žurnale „PLOS One“.
Daugelis tų pačių tyrėjų ištyrė asilo dantų emalyje esančius įvairių elementų izotopus – ši cheminė analizė gali padėti nustatyti, kur individas užaugo, atsižvelgiant į tai, kokį vietinį maistą ir vandenį jis vartojo. Rezultatai, paskelbti 2016 m. žurnale „PLOS One“, parodė, kad asilas užaugo Nilo slėnyje.
Tačiau tai buvo tik vienas asilas. Todėl E. Arnold paragino kasinėtojus „rasti daugiau asilų“ senovės Gate – ir jiems tai pavyko. Komanda rado dar tris paaukotus asilus, palaidotus po bronzos amžiaus namais. Izotopinė analizė parodė, kad jie taip pat buvo kilę iš Egipto.
Šių naujai rastų asilų priekinės ir užpakalinės kojos buvo surištos. Nors šiems asilams nebuvo nukirstos galvos, visų keturių asilų „kaukolės nukreiptos į rytus“ – galbūt į kylančią Saulę.
Visi asilai, „sulaukę geriausio amžiaus, buvo paaukoti tokiu ypatingu būdu“, pasakoja E. Arnold, ir visi jie buvo moteriškos lyties. Moteriškos lyties asilai buvo ypač brangi auka – nes galėjo atsivesti daugiau asilų, pridūrė ji.
Siekdama palyginti šiuos keturis paaukotus asilus su kitais senoviniais Gato gyvūnais, komanda atliko asilo, avies ir ožkos palaikų, kurie taip pat buvo rasti toje vietoje, bet nebuvo paaukoti, izotopinę analizę. Nustatyta, kad šie gyvūnai, išskyrus vieną ožką, buvo vietiniai senovės Gato gyventojai, pranešė tyrėjai. Tačiau ožka buvo egiptietiškos kilmės.
„Manome, kad šis gyvūnas atkeliavo kartu su asilų karavanu kaip „maistas ant kojų“ nes tokia kelionė buvo atliekama be šaldymo, kad mėsa išliktų šviežia, tačiau jis nebuvo nužudytas ir suvalgytas iki Tell eṣ-Ṣâfo“, – sako E. Arnold. – Šiai vienintelei ožkai nebuvo taikomos jokios ypatingos laidojimo procedūros“.
Asilai ir kiti arklinių šeimos gyvūnai senovės pasaulyje buvo naudojami žemės ūkio darbams – tokiems kaip arimas, kūlimas ir sunkių krovinių vilkimas – taip pat prekėms gabenti. Keturių paaukotų asilų radimas rodo, kad šie gyvūnai „senovės Artimuosiuose Rytuose vaidino svarbų vaidmenį ne tik ekonomikoje ir prekyboje, bet ir statuso bei ritualinių apeigų srityje“, sako archeologė.
Parengta pagal „Live Science“.