Genomas rodo, kad buvo mažiausiai trys denisoviečių populiacijos, turinčios skirtingą istoriją. Jis taip pat rodo, kad ankstyvieji denisoviečiai kryžminosi su nenustatyta senovės žmonių grupe ir iki šiol nežinoma neandertaliečių populiacija.
„Tai sensacingas atradimas“, – sako Davidas Reichas iš Harvardo universiteto. Tyrimas kol kas dar nėra recenzuotas.
„Šis tyrimas iš tiesų praplėtė mano supratimą apie denisoviečių pasaulį“, – sako Samantha Brown iš Ispanijos Nacionalinio žmogaus evoliucijos tyrimų centro.
Denisoviečiai buvo pirmieji senovės žmonės, aprašyti remiantis vien DNR. Piršto kaulo gabalėlis iš Denisovo urvo Sibire turėjo DNR, kuris skyrėsi nuo šiuolaikinių žmonių ar neandertaliečių iš vakarų Eurazijos. Genomai atskleidė, kad denisoviečiai kryžminosi su šiuolaikiniais žmonėmis: Pietryčių Azijos, įskaitant Filipinus ir Papua Naująją Gvinėją, gyventojai turi denisoviečių DNR.
Nuo pirmųjų pranešimų 2010 m. mokslininkai identifikavo keletą kitų denisoviečių – visus Rytų Azijoje. Birželio mėnesį Kinijos Harbine rasta kaukolė, remiantis molekuliniais įrodymais, buvo identifikuota kaip denisoviečio – ir pirmą kartą buvo atskleista, kaip atrodė denisoviečio veidas. Tačiau, nors iš kelių pavyzdžių buvo gauti DNR fragmentai, tik iš originalaus pavyzdžio buvo gautas aukštos kokybės genomas.
Mokslininkai, vadovaujami Stéphane Peyrégne iš Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto Vokietijoje, dabar pridėjo antrąjį.
Komanda 2020 m. Denisovo urve rado vieną krūminį dantį, priklausiusį denisoviečiui vyrui, ir iš išlikusio DNR sekvenavo visą genomą.
Remiantis genomo mutacijų skaičiumi ir palyginimais su kitais senovės žmonėmis, komanda apskaičiavo, kad šis individas gyveno maždaug prieš 205 000 metų. Atsižvelgiant į tai, nuosėdos, kuriose buvo rastas dantis, buvo datuotos 170 000–200 000 metų. Kita vertus, kitas aukštos kokybės genomas priklauso Denisovo žmogui, gyvenusiam prieš 55 000–75 000 metų – o tai reiškia, kad naujasis genomas atskleidžia daug ankstesnį Denisovo urvo žmonių istorijos etapą.
Remiantis palyginimais su kitais Denisovo urvo radiniais, komanda teigia, kad, atrodo, buvo mažiausiai trys atskirtos denisoviečių populiacijos. Seniausia grupė apėmė vyrą, kurio dantis buvo ištirtas. Antroji grupė pakeitė šią senesnę populiaciją Denisovo urve po tūkstančių metų.
„Supratimas, kaip ankstyvieji denisoviečiai buvo pakeisti vėlesniaisiais denisoviečiais, parodo svarbų žmonijos istorijos įvykį“, – sako Qiaomei Fu iš Kinijos stuburinių paleontologijos ir paleoantropologijos instituto.
Trečioji grupė, kurios atstovų urve nerasta, pagal DNR tyrimus susikryžmino su šiuolaikiniais žmonėmis. Kitaip tariant, visas šiuolaikinių žmonių denisoviečių DNR yra kilęs iš denisoviečių populiacijos, apie kurią žinome labai mažai arba nieko.
Naujasis genomas atskleidžia, kad denisoviečiai pakartotinai susikryžmino su neandertaliečiais, kurie kartais gyveno Denisovo urve arba netoli jo. Svarbiausia, kad genomas turi neandertaliečių populiacijos, gyvenusios 7000–13 000 metų prieš vyrą denisovietį, pėdsakų. Šie pėdsakai neatitinka jokio žinomo neandertaliečių geno, o tai rodo, kad denisoviečiai susikryžmino su neandertaliečių grupe, kurios genomas dar nėra iššifruotas.
Atrodo, kad denisoviečiai taip pat susikryžmino su nežinoma senovės žmonių grupe, kuri šimtus tūkstančių metų vystėsi nepriklausomai nuo denisoviečių ir šiuolaikinių žmonių. Viena iš galimybių yra Homo erectus, kuris, remiantis dabartinėmis žiniomis, buvo pirmasis hominidas, išmigravęs iš Afrikos ir apsigyvenęs toli nuo jos – Indonezijos Javoje. Tačiau kol kas nėra rasta H. erectus DNR, todėl negalime būti tikri.
„Tai be galo įdomu, kad mes nuolat atrandame šias naujas populiacijas“, – sako S. Brown.
Tyrimas publikuotas „bioRxiv“.
Parengta pagal „New Scientist“.