Priešistoriniai mediniai artefaktai yra „labai reti“, sako archeologas Dirkas Lederis iš Žemutinės Saksonijos kultūros paveldo tarnybos Hanoveryje, Vokietijoje, kuris nedalyvavo tyrime. „Kiekvienas radinys yra sveikintinas“, – teigia jis.
Tačiau tikėtina, kad mūsų išnykę giminaičiai medinius įrankius naudojo milijonus metų. „Tai gali būti seniausias įrankių tipas, kurį kas nors naudojo“, – sako Katerina Harvati iš Tübingeno universiteto Vokietijoje. Dėl prastos išsaugojimo būklės ir sunkumų identifikuojant medinius artefaktus, mūsų žinios apie juos yra ribotos.
K. Harvati ir jos kolegos įrankius atrado vietovėje, vadinamoje Marathousa 1, kurią jie pirmą kartą identifikavo 2013 m. Megalopolio baseine pietų Graikijoje. Atviroje lignito (rusvosios anglies) kasykloje buvo atidengti nuosėdų sluoksniai, kai kurie iš jų buvo beveik milijono metų senumo. „Tai leidžia mums pasiekti laikotarpius ir nuosėdas, kurios kitu atveju būtų likusios palaidotos“, – sako K. Harvati.
2013–2019 m. vykdytų kasinėjimų metu komanda rado beveik visą tiesiailčio dramblio (Palaeoloxodon antiquus) skeletą, kuriame buvo mėsos dorojimo požymių, taip pat kitų gyvūnų ir augalų liekanas bei daugiau nei 2000 akmeninių įrankių. Gyvūnai ir augalai yra vandens ir beveik vandens rūšių mišinys, įskaitant begemotus – o tai rodo, kad šioje vietoje yra išlikęs senovinis ežero krantas.
Tyrėjai datavo Marathousa 1 naudodami kelis metodus, įskaitant praeities Žemės magnetinio lauko pokyčių pėdsakų identifikavimą ir bandymus, kada grūdai paskutinį kartą buvo veikiami Saulės spindulių. 2024 m. jie padarė išvadą, kad liekanos yra maždaug 430 000 metų senumo – t. y. iš laikotarpio, kai klimatas buvo nepalankus. „Tai vienas iš blogiausių ledynmečio epizodų pleistoceno Europoje“, – sako K. Harvati. Megalopolio baseinas galėjo būti prieglobsčiu, kuriame klimatas buvo šaltas, bet ne toks ekstremalus.
Iš 144 medžio gabalėlių komanda identifikavo du įrankius. Vienas iš jų – 81 cm ilgio lazda, pagaminta iš alksnio kamieno. Didžioji dalis žievės buvo pašalinta, o ant jos yra daug raižymo ir kapojimo žymių, rodančių, kad medis buvo specialiai apdorotas. Vienas galas yra labiau suapvalintas ir gali būti rankena – o kitas galas yra suplotas ir turi susidėvėjimo bei skilimo požymių.
K. Harvati teigia, kad toks įrankis galėjo būti naudojamas kasimui – pavyzdžiui, požeminių gumbavaisių, kurie galėjo būti naudojami maistui. Tačiau jis galėjo turėti ir kitų paskirčių. Tyrėja atkreipia dėmesį, kad įrankis buvo rastas tarp dramblio kaulų – o tai leidžia manyti, kad homininai galėjo jį naudoti maitos apdorojimui. Antrasis įrankis yra dar mįslingesnis. Tai – mažas 5,7 cm ilgio ir 1,2–1,5 cm pločio gluosnio arba tuopos gabalas. Jis taip pat yra be žievės ir turi žymes, rodančias, kad buvo specialiai suformuotas. „Tai visiškai naujo tipo medinis įrankis“, – sako K. Harvati. Įrankis galėjo būti naudojamas akmens įrankiams gaminti, tačiau galutinai nežinomą, kam jis buvo skirtas, teigia mokslininkė.
D. Lederis sako, kad lazda yra labai įtikinamas medinio įrankio pavyzdys. Jis mažiau tikras dėl antrojo daikto – nes nėra aišku, kam jis galėjo būti naudojamas. „Mano pirmasis klausimas būtų, ar tai iš tiesų yra visiškai išbaigtas daiktas, ar tik kažko fragmentas?“, – kelia klausimą mokslininkas.
Marathousa 1 vietovėje nebuvo rasta jokių homininų. Atsižvelgiant į šios vietovės amžių, tikriausiai ji yra per ankstyva mūsų rūšiai ir galbūt per ankstyva neandertaliečiams, kurie gyveno Europoje prieš mus. „Pirmoji hipotezė yra ta, kad tai, ką čia turime, yra neandertaliečių protėviai arba Homo heidelbergensis“, – sako K. Harvati. Tačiau jos nuomone, būtų kvaila taip manyti, nes Graikija buvo vieta, per kurią keliavo daug hominidų grupių.
Kiti senovinių medinių įrankių pavyzdžiai yra Kaktono Ietis Jungtinėje Karalystėje, kuri gali būti apie 400 000 metų senumo. Manoma, kad medinės ietys, rasti Šėningene Vokietijoje, yra panašaus amžiaus – tačiau D. Lederis teigia, kad taikant kelis datavimo metodus nustatyta, jog jos yra apie 300 000 metų senumo, o 2025 m. gegužę paskelbtame tyrime netgi teigiama, kad jos yra tik 200 000 metų senumo.
Vieninteliai mediniai artefaktai, senesni už Marathousa 1, yra iš Kalambo krioklių Zambijoje, kurių amžius siekia 476 000 metų. Atrodo, kad tai yra didesnių statinių ar pastatų liekanos.
Tyrimas publikuotas žurnale „PLOS“.
Parengta pagal „New Scientist“.