„Tik apie 5 papildomos miego minutės per dieną, apie 2 minutes daugiau vidutinio intensyvumo ar intensyvios fizinės veiklos – pavyzdžiui, greito ėjimo ar lipimo laiptais – kartu su tik papildoma puse porcijos daržovių per dieną yra susiję su vienerių metų ilgesne gyvenimo trukme“, – sako Nicholasas Koemelis iš Sidnėjaus universiteto Australijoje.
Nenuostabu, kad pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir sveika mityba yra labai svarbūs ilgaamžiškumui. Tai patvirtina daugybė tyrimų – pavyzdžiui, lyginant sveiką mitybą turinčių žmonių gyvenimo trukmę su nesveikai besimaitinančių žmonių gyvenimo trukme arba stebint suaugusiuosius, kurie laikosi (arba nesilaiko) Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų dėl fizinio aktyvumo, t. y. bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę.
Tačiau nebuvo žinoma, kaip labai nedideli gyvenimo būdo pokyčiai veikia mūsų gyvenimo trukmę ir sveikatos trukmę, t. y. metų skaičių, praleistą geros sveikatos būklėje.
Norėdami užpildyti šią žinių spragą, N. Koemelis ir jo kolegos išanalizavo miego, mitybos ir fizinio aktyvumo duomenis, surinktus iš beveik 60 000 suaugusiųjų, kurių amžius buvo nuo 40 iki 69 metų, dalyvavusių Jungtinės Karalystės biobanko projekte. Dalyviai užpildė anketas, kuriose buvo prašoma prisiminti, kaip dažnai per pastaruosius metus jie valgė įvairių rūšių maistą, pavyzdžiui, šviežius vaisius ar perdirbtą mėsą, o jų mityba buvo vertinama nuo prastos iki sveikos 0–100 balų skalėje. Po kelerių metų jie savaitę nešiojo judesio sekimo prietaisus ant riešo, kad būtų galima išmatuoti jų fizinio aktyvumo ir miego įpročius, o jų mirtingumas ir sveikatos duomenys buvo stebimi per aštuonerių metų stebėjimo laikotarpį.
Naudodami šiuos matavimus, mokslininkai nustatė 5 proc. dalyvių, kurių gyvenimo būdas buvo mažiausiai sveikas: jie miegodavo apie 5 valandas per parą, kasdien užsiimdavo apie 5 minutes vidutinio intensyvumo ar intensyvia fizine veikla ir vidutiniškai surinkdavo apie 35 balus mitybos skalėje.
Tada mokslininkai, naudodami statistinį modelį, apskaičiavo, kad, palyginti su šiais mažiausiai sveiką gyvenimo būdą turinčiais dalyviais, tie, kurie miegodavo apie 5 minutes ilgiau per dieną, užsiimdavo vidutinio intensyvumo ar intensyvia fizine veikla apie 2 minutes ilgiau ir kasdien suvalgydavo papildomą pusę porcijos daržovių, vidutiniškai gyveno vieneriais metais ilgiau.
Šis nedidelių gyvenimo būdo pokyčių derinys turėjo tokį patį poveikį kaip didesni pokyčiai tik viename gyvenimo būdo aspekte – pavyzdžiui, miegoti 25 minutėmis ilgiau, nekeičiant fizinio aktyvumo ar mitybos, sako N. Koemelis. „Kai gyvenimo būdo pokyčius suderiname, gauname daugiau naudos ir sumažiname bendrą bet kurio elgesio reikalavimą.“
Palyginti su mažiausiai sveiką gyvenimo būdą turinčia grupe, tie, kurie miegojo 24 minutėmis ilgiau, 4 minutėmis ilgiau užsiiminėjo vidutinio intensyvumo ar intensyvia fizine veikla ir suvartojo papildomą porciją daržovių, buvo apskaičiuota, kad jie praleis papildomus ketverius metus be didelių lėtinių ligų – būtent demencijos, širdies ir kraujagyslių ligų, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir 2 tipo diabeto. „Žmonės gali ne tik prailginti savo gyvenimą, bet ir pagerinti jo kokybę – tai tikrai puikus atradimas“, – sako tyrėjas.
N. Koemelis teigia, kad net ir vidutinis dalyvis, kuris miegodavo apie 7,6 valandos per parą, kasdien atlikdavo apie 31 minutę vidutinio intensyvumo ar intensyvių fizinių pratimų ir surinkdavo apie 54 balus mitybos skalėje, galėjo gauti panašios naudos, atlikęs nedidelius gyvenimo būdo pokyčius.
Šie rezultatai patvirtina antrąjį šį mėnesį paskelbtą tyrimą, kuriame buvo analizuojami mirtingumo ir fizinio aktyvumo duomenys, surinkti naudojant judesio sekimo prietaisus, iš daugiau nei 40 000 žmonių, kurių vidutinis amžius buvo 64 metai, Norvegijoje, Švedijoje ir JAV. Ulfas Ekelundas iš Norvegijos sporto mokslų mokyklos Osle ir jo kolegos įvedė šiuos duomenis į statistinį modelį ir pateikė prognozes, kad jei didžioji dauguma gyventojų – išskyrus aktyviausius 20 proc. žmonių – kasdien papildomai 5 minutes užsiimtų vidutinio intensyvumo ar intensyvia fizine veikla, per ateinančius aštuonerius metus vidutiniškai būtų galima išvengti apie 10 proc. mirčių.
Tačiau abu tyrimai turi tam tikrų trūkumų. Pavyzdžiui, mitybos prisiminimų apklausos yra linkusios į klaidas, nes žmonės pamiršta, ką valgė, ir neįmanoma žinoti, ar savaitės fizinio aktyvumo ar miego duomenys tikrai atspindi asmens bendrus įpročius ilgesniu laikotarpiu, sako Alanas Cohenas iš Kolumbijos universiteto JAV.
Reikia atlikti papildomus tyrimus, kad būtų nustatyta, kiek laiko reikia keisti gyvenimo būdą, kol tai duos naudos, sako N. Koemelis. Taip pat svarbu ištirti, kaip šie rezultatai skiriasi tarp skirtingų amžiaus grupių ir ar jie taikomi ne Vakarų, mažas ir vidutines pajamas turinčiose šalyse, kuriose fizinio aktyvumo lygis, mityba ir lėtinių ligų paplitimas skiriasi, sako jis.
Parengta pagal „New Scientist“.