Tačiau yra svarbių netiesioginių įrodymų, kad žmonės valtis naudojo daug ilgiau nei 10 000 metų. Taigi, kada tiksliai žmonės išrado valtis?
Pasak Švedijos Lundo universiteto archeologijos ir senovės istorijos katedros docento ir tyrėjo Mikaelio Fauvelle, visuotinai pripažįstama, kad žmonės valtis naudojo bent jau nuo tada, kai Homo sapiens atvyko į Australiją.
„Turime tvirtų įrodymų, kad žmonės gyveno šiuolaikinėje Australijoje prieš 50 000–65 000 metų, – teigia M. Fauvelle. – Tam reikėjo plaukti atvira jūra tarp Azijos žemyno ir paleokontinento Sahulo (kurio dalimi tuomet buvo Australija). Taigi, kokios nors vandens transporto priemonės turėjo būti naudojamos bent jau prieš maždaug 50 000 metų.“
Ir šioje byloje įrodymai nėra susiję su senovinės valties fizinėmis liekanomis. Vietoj to, jie susiję su DNR: neseniai atliktame tyrime buvo analizuota beveik 2500 senovės ir šiuolaikinių aborigenų genomų iš visos Australijos ir kaimyninių šalių, o taip pat tirta, kada Australijos gyventojai atsiskyrė nuo kitų žemynų gyventojų. Statistiniai tyrėjų modeliai rodo, kad šiaurinė Australija buvo apgyvendinta maždaug prieš 60 000 metų. Šie duomenys taip pat sutampa su šiuolaikiniais įrankiais ir pigmentais, rastais Australijos kasinėjimų vietose.
Kiti, labiau prieštaringi archeologiniai įrodymai kelia galimybę, kad žmonės jūrą plaukiojo daug anksčiau.
„Yra keletas intriguojančių įrodymų iš Graikijos, – pasakoja M. Fauvelle. – Kretoje rasti paleolito akmeniniai įrankiai buvo datuoti pagal jų radimo kontekstą [mažiausiai] 130 000 metų. Kai kurie archeologai ginčija šias datas – bet jei jos pasitvirtins, tai reikštų, kad senovės žmonės į ten būtų atplaukę laivais viduriniojo holoceno laikotarpiu.“ Kreta yra už keliasdešimties kilometrų nuo Graikijos žemyninės dalies (ir yra sala jau apie 5 milijonus metų).
O kai kurie ekspertai jūrų keliones atitolintų šimtais tūkstančių metų – jei ne daugiau nei milijonu – o tai reikštų, kad laivai yra senesni už mūsų rūšį.
1998 m. archeologo Michaelo Morwoodo vadovaujamas tyrimas nustatė, kad Indonezijos Floreso saloje rasti akmeniniai įrankiai yra maždaug 800 000 metų senumo – ir padarė išvadą, kad Homo erectus galėjo naudoti vandens transportą, kad ten patektų. Vėliau M. Morwoodas buvo vienas iš 2010 m. tyrimo, kurio metu nustatyta, kad įrankiai, rasti kitoje Floreso vietovėje, galėjo būti pagaminti prieš 1,02 mln. metų, o gal ir anksčiau, autorių. O praėjusiais metais žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime kita tyrėjų komanda pasiūlė, kad netoliese esančioje Indonezijos Sulawesio saloje rasti akmeniniai įrankiai rodo, kad senovės žmonių giminaičiai ten gamino įrankius mažiausiai prieš 1,04 mln. metų.
Vis dėlto vis dar vyksta daug diskusijų apie tai, kaip ir kada senovės žmonių giminaičiai atvyko į šias salas. Browno universiteto (JAV) archeologijos profesorius emeritas Johnas Cherry sako, kad viena problema su akmeniniais artefaktais iš Kretos yra tai, kad jie yra „paviršutiniai radiniai“, kurie yra matomi virš žemės, priešingai nei „sluoksniniai“ objektai, kurie randami atskiruose dirvožemio sluoksniuose. Jie taip pat „neturi absoliučių radiometrinių datų“, kurios galėtų dar labiau paaiškinti, kada buvo pagaminti šie įrankiai. Jei duomenys iš Kretos „atlaikys tolesnį tyrimą arba bus galima juos geriau datuoti“, galėsime padaryti geresnes išvadas, sako jis.
Indonezijoje atlikti tyrimai yra labai patikimi, teigia mokslininkas. Tačiau jis kelia hipotezę, kad homininai į Floresą ir Sulawesį atkeliavo atsitiktinai. Iš esmės, dalis žemės su augmenija galėjo atsiskirti nuo žemyninės dalies – galbūt per potvynį dėl musonų ar upių – ir srovės bei vėjų būti nuneša į patį vandenyną, sako J. Cherry.
Jis nurodė 2025 m. tyrimą, kuriame teigiama, kad kai kurios iguanos galėjo nuplaukti 8000 kilometrų nuo Šiaurės Amerikos iki Fidžio.
„Žinome, kad tai nutiko su tūkstančiais kitų rūšių, įskaitant primatus, pavyzdžiui, beždžiones ir lemūrus – tad kodėl tai negalėjo nutikti ir žmonėms?“ – klausia jis. Be to, homininai Floreso ir Sulawesio salose greičiausiai buvo H. erectus, o „ortodoksinis žmogaus evoliucijos supratimas daro mažai tikėtina, kad [H.] erectus turėjo reikiamas socialines struktūras, bendravimo gebėjimus ar sudėtingas papildomas technologijas, būtinas jūros perplaukimui“, – sako mokslininkas.
Nesvarbu, kada senovės žmonės išplaukė į jūrą – vis dar lieka klausimas, kas juos paskatino tai padaryti. M. Fauvelle turi keletą idėjų. Viena iš jų – maisto paieškos.
„Vandens aplinka yra turtinga maisto išteklių. Labai tikėtina, kad daugelis ankstyvųjų eksperimentų su vandens transporto priemonėmis ežeruose, upėse ar estuarijose buvo skirti žvejybai ar kitų vandens maisto išteklių rinkimui“, – sako jis. Laivai taip pat buvo geriausios priemonės, leidžiančios lengvai transportuoti didelius kiekius medžiagų – pavyzdžiui, didelius gyvūnų kūnus iš medžioklės plotų į namus arba titnagą ar obsidianą iš karjerų“.
Ir galbūt žmonės visada turėjo norą tyrinėti nežinomybę.
„Per visą žmonijos istoriją buvo stipri tendencija tyrinėti naujas vietoves, ir daugeliu atvejų tokie tyrinėjimai buvo atliekami laivais, – teigia M. Fauvelle. – Jei su šeima persikeliate į naują vietovę, tikriausiai turite pasiimti daug daiktų, o laivų logistiniai pajėgumai labai palengvintų tokią kelionę.“
Parengta pagal „Live Science“.