Kartais likimas nubloškia įvairiais rakursais – mes geotechnniniai konsultantai sudėtingus geotechninius ir hidrotechninius projektus iš Liuksemburgo rengiame ir įgyvendiname Europos ir Australijos rinkoms. Nuolat stebime, kaip su panašiomis problemomis tvarkosi įvairios šalys. Viena iš jų – Nyderlandai. Tai valstybė, kuri gyvena ant nuolat judančios, grimztančios žemės, ir būtent dėl to yra sukūrusi vieną pažangiausių geotechnikos sistemų pasaulyje. Iš jų statybų reglamentavimo lietuviai tikrai galėtų pasimokyti.
Nyderlandai turi vienus problemiškiausių gruntų Europoje. Dalis šalies kasmet tiesiog grimzta – 2–10 mm, o durpynuose net iki 30 mm. Tai nėra tik moksliniai skaičiai. Roterdamas, kuriame veikia didžiausias Europos uostas, kasmet leidžiasi apie 15 mm. Šalis, kuri nuolat kovoja su vandeniu ir minkštu gruntu, negali sau leisti statyti „iš akies“. Kiekvienas milimetras čia turi kainą.
Prie šių iššūkių prisidėjo ir nauja grėsmė – išeksploatuotų dujų telkinių sukeltos grunto griūtys, ypač Groningeno regione. Jos generuoja mažus, bet juntamus žemės drebėjimus. Nuo 1991 m. užfiksuota daugiau kaip 1400 tokių įvykių, o 2012 m. 3,6 balo smūgis Huizinge sukėlė realią žalą pastatams ir privertė evakuoti gyventojus. Silpni gruntai ir net nedideli seisminiai įvykiai kartu sudaro pavojingą derinį, todėl viena iš nacionalinių užduočių tapo kanalų dambų stiprinimas.
Visa tai lėmė labai aiškią taisyklę: Nyderlanduose be detalių geotechninių tyrimų negaunamas statybos leidimas. Draudimo bendrovės nedraudžia namų, jei nėra patikimų duomenų apie gruntą. Bankai nesuteikia paskolų, jei projektas neparemtas profesionaliu geotechniniu vertinimu. Kitaip tariant, geotechnika čia nėra formalumas – tai reali saugumo garantija, kuri saugo ir gyventojus, ir valstybės infrastruktūrą.
Kaip ir Nyderlanduose, taip ir Vokietijoje geotechniniai tyrimai bei projektavimas vykdomi pagal Eurokodų sistemą. Nacionaliniai standartai tiesiog pertvarkyti taip, kad atitiktų Eurokodų logiką. Tyrinėjimai ir projektavimas yra atskiros, bet glaudžiai susijusios veiklos: geotechnikos inžinieriai dalyvauja jau rengiant tyrimų programas, todėl projektavimui visada turima pakankamai duomenų.
Svarbu ir tai, kad geotechninis projektavimas šiose šalyse yra savarankiška projekto dalis. Geotechnikos inžinieriai bendradarbiauja su konstrukcijų inžinieriais, tačiau atsakomybę už geotechninę dalį prisiima patys. Tai užtikrina aiškias kompetencijų ribas ir sumažina riziką, kad svarbūs sprendimai bus priimti remiantis ne žiniomis, o intuicija.
Lietuvoje situacija švelniai tarianmt kiek kitokia. Turime du norminių dokumentų rinkinius – statybos techninius reglamentus (STR) ir Eurokodus. Tačiau šie reikalavimai tarpusavyje nesuderinti. Esame įsipareigoję Europos Sąjungai šiuos standartus harmonizuoti, o dabar, kai ne už ilgo pradės galioti II kartos Eurokodai, tam atsiveria puiki proga.
Kita problema – atsakomybės paskirstymas. Lietuvoje geotechninį projektavimą dažniausiai atlieka geotechnikos inžinieriai, ir tai yra teisinga praktika. Tačiau teisiškai atsakomybę prisiima statinio konstrukcijų projekto dalies vadovas, kuris nebūtinai turi pakankamai žinių įvertinti geotechninius sprendinius. Logiškiausia būtų geotechninę projekto dalį atskirti nuo konstrukcinės ir suteikti atsakomybę tiems specialistams, kurie iš tiesų atlieka darbus ir turi kompetenciją juos įvertinti.
Nyderlandų patirtis rodo, kad aiškūs standartai, profesionali atsakomybė ir privalomi tyrimai nėra biurokratija. Tai – investicija į saugumą, ilgaamžiškumą ir finansinį stabilumą. Lietuva turi visas galimybes žengti tuo pačiu keliu, jei tik nuspręsime, kad statybų kokybė ir žmonių saugumas yra svarbesni už trumpalaikį patogumą.
Teksto autorius yra Lietuvos geotechnikos draugijos pirmininkas, tarptautinės bendrovės „GeoMint Sàrl-S“ įkūrėjas ir vadovas dr. Darius .Macijauskas