Tačiau kai kuriuose kapuose buvo palaidoti artimi biologiniai šeimos nariai – įskaitant paauglę, kurios tėvo sumaišyti kaulai buvo padėti ant jos ir šalia jos, nustatė mokslininkai.
Nuo tada, kai 1983 m. buvo pradėti kasinėjimai Gotlando saloje buvusioje Ajvide gyvenvietėje, buvo rasti 85 kapai, priklausantys duobelinės keramikos kultūrai – medžiotojų ir rinkėjų bendruomenei, gyvenusiai šioje vietovėje prieš 5500 metų. Nors tuo metu žemdirbystė buvo paplitusi visoje Europoje, kai kurios medžiotojų ir rinkėjų grupės toliau gyveno Skandinavijoje, daugiausia žvejodamos ir medžiodamos ruonius.
Ajvide buvo gyvenama mažiausiai keturis šimtmečius, ir archeologai be kapinių rado daugybę keramikos dirbinių ir gyvūnų kaulų. Kapinių kasinėjimai atskleidė, kad aštuoniuose kapuose buvo palaidota daugiau nei po vieną žmogų. Mokslininkai iš pradžių manė, kad kapuose palaidoti žmonės buvo artimi giminaičiai. Tačiau senovinės DNR analizės pažanga leido išsamiai ištirti giminystės ryšius Ajvide kapinėse.
„Kadangi tokio tipo medžiotojų ir rinkėjų kapai išlieka retai, tyrimai apie giminystės ryšius archeologinėse medžiotojų ir rinkėjų kultūrose yra reti ir paprastai riboto masto“, – teigia Upsalos universiteto (Švedija) populiacijos genetikė Tiina Mattila. Ji vadovavo keturių kapų genetinei analizei, o tyrimas buvo paskelbtas trečiadienį (vasario 18 d.) žurnale „Proceedings of the Royal Society B“.
Viename kape mokslininkai rado suaugusios moters skeletą kartu su dviejų mažų vaikų skeletais. Mokslininkų atlikta DNR analizė parodė, kad vaikai buvo berniukas ir mergaitė, kurie buvo brolis ir sesuo. Tačiau moteris nebuvo jų motina – o galėjo būti jų tėvo sesuo arba įseserė.
Antrajame kape buvo palaidoti berniukas ir mergaitė. DNR analizė parodė, kad jie buvo trečiojo laipsnio giminaičiai, turintys vieną aštuntąją sutampančią DNR dalį – greičiausiai pusbroliai. Trečiajame kape mergaitės ir jaunos moters skeletų DNR analizė parodė, kad jos taip pat buvo trečiojo laipsnio giminaitės, greičiausiai pusseserės arba proteta ir produkterėčia.
Ketvirtoje kapavietėje buvo palaidota jauna paauglė, gulinti ant nugaros, su kaulais ant jos ir šalia jos. Naudodami DNR analizę, mokslininkai nustatė, kad kaulai priklausė mergaitės tėvui. Mokslininkai teigia, kad tėvas mirė anksčiau už dukterį, ir jo kaulai buvo iškasti ir perkelti į dukters kapavietę iš kitos vietos.
„Stebėtina, bet analizė parodė, kad daugelis kartu palaidotų žmonių buvo antrojo ar trečiojo laipsnio giminaičiai – o ne pirmojo laipsnio giminaičiai, kitaip tariant, tėvai ir vaikai arba broliai ir seserys, kaip dažnai manoma, – teigia tyrimo bendraautorė, Upsalos universiteto archeogenetikė Helena Malmström. – Tai rodo, kad šie žmonės gerai žinojo savo šeimos genealogiją ir kad santykiai už artimiausios šeimos ribų vaidino svarbų vaidmenį.“
Šis Ajvide kapinių tyrimas yra pirmasis, kuriame tiriamos Skandinavijos neolito medžiotojų-rinkėjų šeimos santykiai. Tačiau planuojama atlikti daugiau tyrimų, nes dabar mokslininkai analizuos visus kapinėse rastus skeletus – kad sužinotų daugiau apie senovės medžiotojų-rinkėjų socialinę struktūrą, gyvenimo istoriją ir laidojimo apeigas, rašo „Live Science“.