Tyrimai nuosekliai rodo, kad COVID-19 gali pabloginti nėštumo baigtį. Nauji duomenys rodo, kad pandemijos metu koronaviruso infekcija padidino preeklampsijos riziką 45 proc. tarp nėščiųjų, kurios užsikrėtė – palyginti su tomis, kurios neužsikrėtė. Neskiepytų moterų, užsikrėtusių COVID-19, rizika padidėjo 78 proc.
Tuo tarpu skiepai sumažino preeklampsijos riziką. Moterims, kurie baigė pradinį COVID-19 vakcinacijos kursą ir gavo atnaujintą stiprinamąją dozę, rizika iš viso sumažėjo 33 proc. O moterims, turinčioms anksčiau diagnozuotų sveikatos sutrikimų – pvz., cukrinį diabetą – kurios gavo stiprinamąją dozę, rizika sumažėjo 58 proc.
Jei šie rezultatai bus patvirtinti, tai bus proveržis suprantant galimus ryšius tarp preeklampsijos ir virusų, teigia vienas iš tyrimo autorių, Oksfordo universiteto perinatalinės medicinos profesorius dr. José Villaras.
Susiję straipsniai
Apsauginis poveikis
Apie 3–8 proc. nėščiųjų suserga preeklampsija, paprastai antroje nėštumo pusėje arba netrukus po gimdymo. Preeklampsija pasireiškia nuolatiniu aukštu kraujospūdžiu ir dažnai baltymų atsiradimu šlapime – o tai yra inkstų pažeidimo požymis. Ji taip pat gali sukelti regos sutrikimus, vėmimą, stiprius galvos skausmus arba staigų veido, rankų ar kojų patinimą.
Preeklampsija gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų ir inkstų pažeidimus, širdies apkrovą ir placentos kraujotakos sutrikimus. Kartais ji gali progresuoti iki eklampsijos, kuri pasireiškia smegenų pabrinkimu, traukuliais ar koma. Preeklampsija ir eklampsija gali kelti pavojų tiek motinos, tiek kūdikio gyvybei.
Mokslininkai tiksliai nežino, kas sukelia preeklampsiją. Kai kurie tyrimai rodo, kad ji atsiranda dėl nenormalios placentos raidos, tačiau nėra visiškai aišku, ar placentos disfunkcija sukelia preeklampsiją, ar yra jos pasekmė. Vis dėlto atsiranda įrodymų, kad virusinės infekcijos – pvz., COVID-19 – kai kuriais atvejais gali turėti įtakos, nes sukelia imuninės sistemos pokyčius ir kraujagyslių disfunkciją, o tai yra pagrindinis procesas, lemiantis preeklampsijos simptomus.
J. Villaro komanda spėjo, kad COVID-19 vakcinos gali padėti sumažinti šį riziką, nes sumažina COVID-19 infekcijos ir sunkios ligos tikimybę. Jie taip pat iškėlė hipotezę, kad vakcinacija gali sustiprinti imuninę sistemą apskritai, taip apsaugodama nuo kitų infekcijų ir kraujagyslių pažeidimų.
Tyrimui, kuris buvo paskelbtas vasario 18 d. žurnale „eClinicalMedicine“, mokslininkai analizavo daugiau nei 6500 moterų 18 šalių duomenis, kurios buvo nėščios 2020–2022 m. Trečdaliui dalyvių nėštumo metu buvo diagnozuotas COVID-19. Apie 58 proc. moterų duomenų rinkimo metu nebuvo pasiskiepijusios nuo COVID-19. Iš likusių moterų apie 31 proc. gavo papildomą dozę – be to, kad buvo baigusios pirminę vakcinacijos seriją.
Mokslininkai teigia, kad vakcinacija, atrodo, suteikia apsauginį poveikį nuo preeklampsijos, o papildomos dozės suteikia papildomą apsaugą. Pažymėtina, kad moterys, kurios gavo papildomas dozes, taip pat turėjo mažesnį blogų nėštumo baigties rodiklį, vertinamą pagal indeksą, kuris apima tokius įvykius kaip priešlaikinis gimdymas, paguldymas į intensyviosios terapijos skyrių ir kt.
Tai atitinka 2024 m. paskelbtą tyrimą, kuriame nustatyta, kad moterys, gavusios bent vieną COVID-19 vakciną, rečiau patirdavo priešlaikinį gimdymą, pagimdydavo negyvą kūdikį ar turėjo mažesnį nei jų nėštumo amžiui kūdikį, nei nevakcinuotos moterys.
„Skiepai yra saugūs ir apsaugo nuo kelių rizikų, – teigia Švedijos Karolinskos instituto docentė ir 2024 m. ataskaitos pagrindinė autorė dr. Elena Raffetti, kuri nedalyvavo naujausiame tyrime. – Skiepytų moterų preeklampsijos rizika visiškai nepadidėjo“.
Naujausio tyrimo autoriai pabrėžė, kad jų išvados patvirtina dabartines vakcinacijos rekomendacijas. Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas rekomenduoja nėščioms moterims kuo anksčiau pasiskiepyti atnaujinta COVID-19 vakcina – bandant pastoti, bet kuriuo nėštumo trimestru, žindymo laikotarpiu arba po gimdymo.
Bet naujasis tyrimas turi tam tikrų trūkumų. Pavyzdžiui, nors tyrėjai bandė kontroliuoti veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos rezultatams – pvz., moterų amžių, rūkymo istoriją ar su preeklampsija susijusias sveikatos problemas, pvz., anksčiau buvusią aukštą kraujospūdį ir cukrinį diabetą – J. Villaras sako, kad gali būti ir kitų skirtumų tarp skiepytų ir neskiepytų grupių, kurie turėjo įtakos jų rizikai.
Tyrimo autoriai teigė, kad ateities tyrimai apie preeklampsijos priežastis turėtų sutelkti dėmesį į tai, kaip imuninė sistema reaguoja į infekcijas ir vakcinas, ir kodėl tokios infekcijos kaip COVID-19, atrodo, didina šios būklės riziką.
J. Villaras pažymėjo, kad apie preeklampsijos priežastis dar daug kas nežinoma – o tai reiškia, kad bet kokios naujos žinios gali padėti tyrėjams suprasti šią svarbią ligą, turinčią įtakos motinai ir vaisiui, rašo „Live Science“.